Bajorai – unikalus Kretingos priemiestis, ilgą laiką buvęs Rytų Prūsijos dalimi ir tik po Klaipėdos krašto atgavimo 1923 m. sausio 15 d. vėl tapęs lietuvišku. Tai vienintelė vieta Kretingos rajone, kur yra išlikę tiek daug Rytų Prūsijos istorinio paveldo, tapusio mūsų istorijos dalimi. Tik ar mes jį mokame saugoti ir tinkamai pristatyti savo tautiečiams ir svečiams?
1892 m. nutiesus Klaipėdos-Bajorų platųjį geležinkelį, Bajorai tapo šiauriausia Vokietijos geležinkelio stotimi ir nuo to laiko jie ir apylinkės buvo vaizduojami Vokietijoje leidžiamuose atvirukuose. Vokiečiai, nutiesdami geležinkelį iki sienos su Rusijos imperija Bajoruose, tikėjosi, kad ir Rusija iš savo pusės padarys tą patį ir tai padės krovinius iš Rusijos nukreipti per vienintelį Baltijos jūroje žiemą neužšąlantį Klaipėdos uostą, bet rusai manė kitaip. Tuo tarpu šia geležinkelio linija mielai naudojosi Klaipėdos ir jos apylinkių gyventojai, traukiniais važinėdami į Girulius, poilsiauti prie Baltijos jūros. Gi geležinkelį į Lietuvos pusę iš Bajorų iki Mažeikių patys vokiečiai nutiesė tik po 23 metų, I-jo pasaulinio karo metu – 1915 metais.
 |
1892 m. tiesiant geležinkelį šalia Bajorų pastatyti unikalios architektūros tiltas per Tenžės upelį ir netoli jo esantis viadukas. Tai puikiai išsilaikę iki šiol tarnaujantys technikos ir kultūros paminklai, kokių kitur Lietuvoje nėra. Mes jais turime didžiuotis ir siekti, kad kretingiškiai ir svečiai apie juos žinotų bei galėtų lengvai ir patogiai aplankyti.
Deja, mieste ir važiuojant plentu į Klaipėdą nėra jokios nuorodos, kur galima rasti šiuos technikos ir kultūros paminklus. Viadukas nuo plento yra pastebimas, bet dalį jo dengia menkaverčiai medžiai ir krūmai, tarp kurių pilna buitinių šiukšlių. O juk ši vieta, iškirtus medžius ir krūmus bei tinkamai sutvarkius, galėtų tapti miestelėnų ir pravažiuojančių turistų, o ypač besidominčiu Klaipėdos krašto istoriniu paveldu, traukos centru.
Būtina iškirsti menkaverčius medžius ir krūmus ir taip atverti vaizdą nuo plento ir į kiek toliau esantį geležinkelio tiltą. Lankytojų būtų dar daugiau iš Bajorų nutiesus dviračių taką, ateityje jį pratęsiant iki pat Klaipėdos.
Istoriniam paveldui Bajoruose priklausytų šalia geležinkelio stoties esantis raudonų plytų vandentiekio bokštas ir šalia geležinkelio pervažos išlikusios mažytės evangelikų liuteronų kapinės. Vandens bokštas buvo pastatytas kartu su geležinkeliu, kad garvežiai turėtų kur pasipildyti vandeniu. Tokio vandens bokšto pavydi klaipėdiečiai, kur panašus vandens bokštas neišliko, o juos galėjo suprojektuoti tas pats architektas. Deja, bokštas apleistas, užgriozdintas menkaverčiais pastatais. Kažkodėl unikaliam bokštui nesuteiktas ir kultūros paminklo statusas, kas gali ateityje trukdyti gauti ES paramą jam restauruoti ir pritaikyti kad ir turizmo reikmėms. Didesnės priežiūros reikalauja ir kapinės, kurias būtina vėl aptverti ir geriau prižiūrėti.
 |
Bajorus ilgą laiką garsino ir čia buvęs Vokietijos-Rusijos sienos perėjimo punktas, veikusi muitinė. Bajorai taip pat žinomi ir dėl čia iki pat 1939 metų Klaipėdos krašto okupacijos veikusio sunkiųjų darbų kalėjimo, kuriame kalėjo ir Klaipėdos krašte veikusių fašistinių organizacijų nariai, siekę krašto atplėšimo nuo Lietuvos, taip pat audinių fabriko „Lana”, pokaryje tapusio ,,Laisve”.
Mano nuomone, ateityje galvojant apie Bajorų istorinio paveldo pristatymą, reikėtų atnaujinti vandens bokštą, atstatyti senosios Lietuvos-Vokietijos sienos, gyvavusios beveik 500 metų – nuo 1422-ųjų. Melno taikos iki pat 1919 m. riboženklius, įrengti informacinius stendus su senomis fotografijomis ir Bajorų istorijos aprašymu.Su geležinkelio tiltu ir viaduku tai sudarytų vieningą istorinį ansamblį. Suprantama, kad tai pasiekiama nelengvai, bet dirbant viskas įmanoma. Juk sparti Kretingos dvaro pastatų restauracija puikiai tai įrodo.
Vienoje Kretingos pusėje – grafų Tiškevičių dvaras ir parkas su žiemos sodu, miesto centre – bažnyčia ir Pranciškonų vienuolynas, šalia Lurdas ir raudonojo bei rudojo fašizmo aukų muziejus Šv.Antano namelyje, kitoje pusėje, Bajoruose – Rytų Prūsijos istorinis paveldas-restauruotas ir lankomas turistų. Tokią išgražėjusią Kretingą aš regiu netolimoje ateityje.
Romualdas Beniušis
„Pajūrio naujienos“