Parlamentas antradienį vadovaudamasis Konstitucinio Teismo (KT) išvada ėmėsi projekto, kuriuo būtų panaikinti Seimo rinkimų rezultatai Biržų-Kupiškio apygardoje.
Antradienį nutarimui pritarta po svarstymo, po trijų valandų pertraukos bus balsuojama dėl jo priėmimo.
Už nutarimo projektą, kuriuo rinkimų rezultatai šioje apygardoje pripažįstami negaliojančiais, po svarstymo balsavo 68 Seimo nariai, prieš buvo 18, susilaikė irgi 18 parlamentarų.
Už rinkimų rezultatų panaikinimą šioje apygardoje balsavo konservatoriai, Liberalų sąjūdžio atstovai, visi išskyrus vieną liberalcentristą, didesnė dalis Seimo narių mišrios grupės atstovų, "tvarkiečių" balsų buvo abejose pusėse. Socialdemokratai, kurių atstovą šioje apygardoje Vyriausioji rinkimų komisija buvo paskelbusi nugalėtoju, balsavo prieš arba susilaikė.
Darbo partijos frakcija balsavime nedalyvavo. Kaip paskelbė frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys, frakcijai būtų nekorektiška balsuoti dėl suinteresuotumo, nes jų kandidatas Ritas Vaiginas šioje apygardoje buvo likęs antras.
Taip pat nutarimu būtų konstatuojama, kad 2012 metų spalio 14 dieną Seimo rinkimuose Biržų-Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje Seimo narys nėra išrinktas.
Socialdemokratai svarstymo metu siūlė kviesti Biržų-Kupiškio apygardos rinkimų komisijos pirmininką, tačiau parlamentas tam nepritarė.
Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) buvo patvirtinusi, kad šioje apygardoje rinkimus nugalėjo socialdemokratas Aleksandras Zeltinis, tačiau Konstitucinis Teismas konstatavo, kad dėl pažeidimų nugalėtojas čia nebuvo teisingai nustatytas.
KT pažymėjo, kad po pirmojo rinkimų turo VRK perskaičiavusi Biržų-Kupiškio apygardos Kaštonų apylinkės rinkėjų balsus nustatė kitokius nei apygardos komisija rezultatus. KT išvadoje pažymi, kad rinkėjų balsų skaičius apylinkėje tarp pirmas vietas užėmusių kandidatų buvo labai mažas, ir dėl neteisingo balsų skaičiavimo rinkimų rezultatai galėjo pasikeisti iš esmės.
Remdamasis Konstitucinio Teismo išvadomis, galutinį sprendimą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo priima Seimas.
Jei KT priima išvadą, kad buvo šiurkščiai pažeistas Seimo rinkimų įstatymas ir tai turėjo įtakos nustatant rinkimų esminius rezultatus, Seimas gali priimti vieną iš šių nutarimų: pripažinti rinkimus vienmandatėje ar daugiamandatėje rinkimų apygardoje negaliojančiais arba nustatyti tikruosius esminius rinkimų rezultatus.
