Lapkričio 16 dienos „Gyvosios istorijos“ laida – apie Kryžiaus karą žemaičių žemėje. Ordinas, skatinamas tikėjimo, kad karas – tinkama priemonė skleisti krikščionybei, plėsti prekybai ir politinei įtakai, kariavo šį šventą karą, kad išplėstų krikščionišką kultūrą ir sukurtų sau teritorinę valstybę. Manydami, kad netikėliai, t.y. kito tikėjimo žmonės atmes bet kokį taikų kvietimą priimti išganymo misiją, jie buvo pasirengę panaudoti jėgą. Štai kodėl tikslas užkariauti Žemaitiją tapo pačių svarbiausiu vokiečių ordino užsienio politikos tikslu. Ir kaip, įvardija istorikai, šio tikslo įgyvendinimas truko daug metų – laikotarpį nuo 1309 iki 1410 metų galime pavadinti Kryžiaus karu Žemaitijoje. XIII a. nepatekus į taikių misijų laikotarpį, žemaičių krikšto klausimas XV a. tapo jau ne religine, bet politine problema, kurios sprendimui išeities ieškojo patys žemaičiai, pasitelkę didijį kunigaikštį Vytautą, jo galias ir išmintį. Apie žemaičių kovas su Vokiečių ordinu, viduramžių gentinius santykius ir kaip tikėjimo dalykai buvo paversti politika savo mintimis dalinsis istorikai Alvydas Nikžentaitis ir Rimvydas Petrauskas.
Lapkričio 23 dienos „Gyvosios istorijos“ tema – „Krikščionybės įtvirtinimas žemaičių žemėje“. 1417 metais, įkūrus Žemaičių vyskupiją , žemaičių krašte pamažu plėtėsi parapijų tinklas, buvo statomos naujos bažnyčios. 1418 m. vasario 1 d. apie visa tai buvo pranešta Konstancos bažnytiniam susirinkimui. Jogailą ir Vytautą pasveikino popiežius Martynas V. Prireikė maždaug keturių šimtmečių, kad būtų padėtas visos Lietuvos christianizacijos procese baigiamasis taškas. Apie krikščionybės įsitvirtinimą Žemaitijoje, jos plitimą liudija XIX a. šviesuolių Motiejaus Valančiaus, Vincento Juzumo istorinės studijos. Kuo įdomūs šio laikotarpio istoriniai šaltiniai šiandien ir ką reiškia būti krikščionimi minint 600 metų jubiliejų? Laidoje dalyvauja Telšių vyskupas Jonas Boruta, meno ir bažnyčios istorikė Irena Vaišvilaitė ir dailės istorikas Mindaugas Paknys.
„Gyvoji istorija“ - lapkričio 16 d. 16.03 ir 20.20 per LRT Radiją
LRT ir Bernardinai.lt
