Buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy pirmadienį paragino surengti pakartotinius pagrindinės dešiniųjų opozicinės partijos lyderio rinkimus ir taip išspręsti įnirtingą, partiją prie žlugimo slenksčio nustūmusį ginčą dėl to, kas laimėjo pirmąjį balsavimą.
Sąjunga už liaudies judėjimą (UMP), politinė įpėdinė partijos, kurią po Antrojo pasaulinio karo įkūrė Charles'is de Gaulle'is (Šarlis de Golis), išgyvena suirutę dėl mestų kaltinimų, kad buvo klastojami partijos lyderio rinkimų rezultatai, ir dėl to, kad laimėtojais pasiskelbė abu varžovai - buvęs premjeras Francois Fillonas (Fransua Fijonas) ir griežtosios linijos šalininkas Jeanas-Francois Cope (Žanas Fransua Kopė).
Pirmadienį per taikinimo priešpiečius su F.Fillonu N.Sarkozy sakė, kad surengus naują balsavimą būtų "išvengta šio konflikto eskalavimo", žurnalistams teigė šaltinis partijoje. Tai patvirtino ir F.Fillono, ir J.-F.Cope sąjungininkai.
UMP, kuri dar neatsigavo po šiemet pralaimėtų prezidento ir parlamento rinkimų, iškilo precedento neturinčio skilimo grėsmė, nes abu varžovai atsisako nusileisti šiame vis piktesniame ginče.
Pašaipos dėl partijos vadovybės krizės rimtai pakenkė jos įvaizdžiui ir buvo palankios socialistų prezidentui Francois Hollande'ui (Fransua Holandui), kuris grumiasi su ekonomikos vangumu ir populiarumo mažėjimu.
Kai kurie UMP parlamentarai pirmadienį jau kėlė galimybę atsiskirti nuo partijos parlamentinės frakcijos - dėl tokio žingsnio ji prarastų gyvybiškai svarbų valstybinį finansavimą.
N.Sarkozy anksti pirmadienį parskrido iš konferencijos Šanchajuje. Jo priešpiečiai su F.Fillonu truko daugiau kaip valandą ir vyko N.Sarkozy biure Paryžiaus centre.
Vienas partijos sunkiasvoris, kuriam anksčiau nepavyko tarpininkavimas tarp F.Fillono ir J.-F.Cope, paragino N.Sarkozy, kuris vis dar yra labai populiarus tarp partijos eilinių, nepaisant jo pralaimėjimo F.Hollande'ui gegužę įvykusiuose prezidento rinkimuose, įsikišti.
"(N.Sarkozy) šiandien aiškiai yra vienintelis, turintis pakankamą autoritetą (ir galintis) pasiūlyti išeitį", - radijui RTL sakė buvęs užsienio reikalų ministras Alainas Juppe (Alenas Žiupė).
58 metų F.Fillonas ir 48 metų J.-F.Cope apkaltino vienas kitą sukčiavimu ir balsų klastojimu per partijos lyderio rinkimus, kurie įvyko prieš savaitę sekmadienį.
J.-F.Cope buvo paskelbtas rinkimų laimėtoju - jis surinko 98 balsais daugiau už savo varžovą. Iš viso balsavo daugiau kaip 150 tūkst. partijos narių.
Partijos apeliacijų komisija pirmadienį patvirtino J.-F.Cope pergalę, be to, išnagrinėjusi skundus dėl įtariamų pažeidimų, jo persvarą padidino nuo 98 balsų iki beveik tūkstančio.
F.Fillono stovykla apkaltino komisiją šališkumu ir sakė, kad imsis teisinių veiksmų, tarp jų - civilinės bylos balsavimo rezultatams anuliuoti.
UMP oponentai - ir kairieji, ir kraštutiniai dešinieji - džiūgaudami stebi partijos vidaus dramą, o kai kurie jų jau netgi rašo jos nekrologą.
"UMP nebeegzistuoja. UMP mirė", - pirmadienį džiaugėsi kraštutinių dešiniųjų Nacionalinio fronto lyderė Marine Le Pen (Marin Le Pen).
F.Fillonas antradienį ryte ketino suburti savo šalininkus parlamente, kurių daugelis reikalauja atsiskyrimo nuo UMP, jeigu jos lyderiu liks J.-F.Cope.
Po tokio žingsnio UMP netektų kasmet kiekvienam nariui parlamente - Nacionaliniame Susirinkime ir Senate - skiriamų 42 tūkst. eurų.
Parlamentarai iki penktadienio turi deklaruoti savo priklausomybę partijoms, ryšium su finansavimu kitiems metams.
UMP turi 183 narius 577 vietų Nacionaliniame Susirinkime ir yra antroji pagal dydį frakcija po socialistų.
Apklausos rodo, jog didžioji dauguma Prancūzijos rinkėjų ir UMP šalininkų norėtų, kad šį partija vėl surengtų pirminius rinkimus, bet J.-F.Cope šą idėją atmeta.
Abu vyrai fiskaline prasme yra konservatoriai, propaguojantys laisvos rinkos politiką ir ekonomikos reformas, bet J.-F.Cope su savo griežta retorika dėl imigracijos ir islamo rado nišą dešiniajame UMP sparne.
