Tūkstančiai egiptiečių vėl sugrįžo į gatves ir protestų erdvės simboliu tapusią Tahriro aikštę. Šįkart jie protestuoja prieš prezidento Mohammedo Morsi sprendimą atleisti generalinį prokurorą, kurį laikė savo priešu, ir paskelbti dekretą, kuriuo savo sprendimams suteikė neliečiamybę nuo teisėjų peržiūros. Toks įgaliojimų praplėtimas ir naujų galių, kurios galbūt vėl kėsinasi Egiptą grąžinti ten, iš kur jis vos prieš metus taip sunkiai ištrūko, suteikimas kelia klausimą dėl demokratijos likimo šalyje.
Buvęs Arabų lygos generalinis sekretorius Amr Moussa duodamas interviu vokiečių laikraščiui „Spiegel“ sakė, kad demokratija Egipte tokia trapi, jog autoritarizmo grėsmė reali kaip niekad Pasak jo, Egiptas šiomis dienomis išgyvena pačią rimčiausią krizę, o šalies susikaldymas pasiekė neregėtą mastą.
Bernardinai.lt skaitytojams pateikiame interviu santrauką.
Teigiate, kad dabar Egipte sudidariusi tokia sudėtinga situacija, jog atsisakote bet kokių vizitų ar kvietimų išvykti. Kas labiausiai kelia nerimą ir susirūpinimą?
Visų pirma, faktas, kad prezidentas M.Morsi išleido konstitucinį dekretą prieštaraujantį bet kokiems demokratijos principams ir suteikiantį jam beveik diktatoriškų galių. Kita vertus, neramina ir tai, kad mūsų konstitucinė asamblėja, kuri turėtų parengti naują šalies Konstitucijos tekstą, yra pasidalijusi į dvi fundamentaliai priešiškas stovyklas: viena jų – islamistai, o kita - demokratinių pažiūrų patriotai. Tačiau antroji stovykla dramatiškai sumažėjo, nes beveik visi liberalai protestuodami dėl to, kas vyksta, paliko asamblėją.
Anksčiau pranešėte apie ketinimus sutelkti jėgas, oponuojančias prezidentui, ir vienyti opoziciją. Ar ir toliau neatsisakote savo planų?
Ne, tikrai neatsisakau. Dar savaitgalį buvau susitikęs su keliais opozicinės stovyklos lyderiais. Jie pritarė mano pasiūlymui įsteigti Nacionalinį gelbėjimo frontą, kurį oficialiai įsteigėme dar šeštadienį.
Tad matydami tai, kas vyksta šalyje ar galime teigti, kad Egipto revoliuzija nepavyko?
Aš pats sakyčiau taip: tai, kas šiuo metu vyksta Egipte atspindi pavojų, į kurį pateko mūsų šalies demokratizacijos projektas. Viešoji nuomonė dar niekada nebuvo tokia poliarizuota kaip dabar.
Ar būtumėt toks radikalus ir sakytumėt, kad Egiptas gręžiasi į naują diktatūrą?
Taip toli gal dar nėra nueita, bet kai kurie prezidento išleisti dekretai yra didžiai problematiški ir jam suteikia nerimą keliantį galios kiekį.
Egipto opozicija paprastai būdavo nevieninga ir giliai susiskaldžiusi, tad kiek veiksmingos gali būti pastangos suvienyti opoziją ir įkvėpti ją veiksmui?
Na mes dar tik pradedame veikti, bet galimybes vertinu labai gerai. Yra tokia egiptiečių patarlė: „Kai kurios problemos yra naudingos“. Taigi dilema, kurią dabar sprendžia šalis, tuo pačiu reiškia ir didžiulę galimybę.
Kaip manote, kokie tikrieji motyvai lemia tokius prezidento sprendimus ir pasirinkimus?
Keblus klausimas. Mes tikrai nežinom. Ar taip elgtis jam siūlo patarėjai? Ar taip pasireiškia Musulmonų Brolijos vadovavimas? O gal jam pačiam į galvą atėjo mintis išbalansuoti galių atskyrimo principą? Nežinau, tik tikiuosi, kad jis grįš į protą, nes jau dabar gali matyti tokių savo dekretų pasėkmes.
O ar tokį jo žingsnį buvo galima numatyti iš anksto?
Ne, visiškai ne. Visai neseniai buvau susitikęs su prezidentu M.Morsi ir nemačiau nieko, kas rodytų, kad jis pasuks tokia kryptimi. Visi kiti, pastaruoju metu su juo bendravę, sako tą patį.
O ar Egipto moterys turėtų nerimauti, kad jų iškovotos teisės vėl bus atimtos?
Egipto moterys iš tiesų yra labai sunerimusios dėl islamistų vykdomos ekstremaliai konservatyvios politikos. Konstitucinėje asamblėjoje vykstantys debatai yra puikus pavyzdys, kaip pasikeitė vertybinė orientacija: dabar ten, pavyzdžiui, diskutuojama dėl to, ar teisiškai moteris turėtų būti pavaldi vyrui.
O ar prezidentas iš tiesų, kaip kad skelbiama, paliko Musulmonų broliją?
M.Morsi liko Musulmonų brolijos nariu. Bet dabar jis eina ir prezidento pareigas, todėl turėtų likti neutralus. Egiptiečiai tikisi, kad jis atpažins tikruosius prioritetus.
Ar pritartumėte Nobelio premijos laureato Mohamed ElBaradei pozicijai, kad Egiptui gresia pilietinis karas?
Kai kurių egiptiečių manymu, pilietinis karas jau prasidėjo. Tačiau mūsų tikslas bet kokiomis priemonėmis išvengti tokio scenarijaus. Prezidentas atsakingas už šalies saugumą, be to jis turi aiškiai parodyti, kad yra visų žmonių, o ne tam tikros privilegijuotos grupės, atstovas.
O kokį vaidmenį šioje situacijoje vaidina Vakarų šalys?
Vakarai šiuo atveju turėtų susilaikyti ir sugebėti likti nuošalyje. Ši krizė – išimtinai Egipto vidaus reikalas, kurį patys turime išspręsti.
Pagal Spiegel informaciją