Šiandien pirmajam šiuolaikiniam krematoriumui Lietuvoje sukanka 1 metai. Iki praėjusių metų lapkričio lietuviai buvo priversti gyventi be tokios paslaugos. Vienintelis iki tol mūsų šalyje veikęs krematoriumas priklausė Kauno medicinos universitetui. Tačiau jis nesiūlė visiems prieinamų paslaugų, o daugiausia rūpinosi studentų ir švietimo įstaigos poreikiais. Tiesa, buvo keli „laimingieji“ kurių kūnus buvo leista kremuoti universiteto krematoriume, bet jie tebuvo pavienės išimtys.
2003 m., dėl nusidėvėjimo ir šiuolaikinių standartų neatitikimo, Kauno medicinos krematoriumą teko uždaryti.
Tai nebuvo didelis praradimas Lietuvos gyventojams. Juk per visą modernios Lietuvos istoriją čia neveikė fizinių asmenų užsakymus vykdantis krematoriumas. Žmonės buvo pripratę ir žinojo, kad kremuoti palaikus įmanoma tik užsienyje. Pavyzdžiui, Minske arba vėliau – Rygoje.
Latvijos sostinėje krematoriumas pastatytas dar 1993 m.
2007 m. šalies valdžia priėmė įstatymą, reglamentuojantį kremavimo paslaugų teikimą Lietuvoje. Tai atrišo rankas verslui.
Nuo praėjusių metų lapkričio lietuviams toli dairytis nebereikia. Kėdainiuose, šalies centre, duris atvėrė vietinis krematoriumas.
Bet ar tikrai reikalingas jis žmonėms? Ar neteks į šį projektą investavusiems verslininkams nusivilti? Juk didelė mūsų šalies gyventojų dalis yra gana konservatyvūs ir nepatikliai žiūri į kremavimo paslaugas. Be to, kai kurie tikintieji šią paslaugą vertina kritiškai dėl religinių įsitikinimų.
 |
| Krematoriumo vadovai: Vidas Andrikis ir Vytenis Labanauskas |
Pabaigą ir pradžią
Krematoriumo įkūrėjų, Vytenio Labanausko (47 m.) ir Vido Andrikio (51 m.) įsitikinimu, į šį projektą investuoti 8 mln. litų tikrai turėtų atsipirkti. Tačiau, anot jų, šio verslo misija yra gerokai svarbesnė nei pelno siekis.
„Pagrindinis mūsų tikslas – padėti žmonėms, kurie neteko artimojo. Dėl šios priežasties atsisakėme daug kur įprastų interjero detalių ir pasirinkome minimalizmą. Tiek viduje, tiek pastato išorėje galima justi, kad tai vieta, kuri skirta susikaupimui ir žmogaus vidiniam pasauliui, o ne demonstratyviai pompastikai. Džiugu, kad pas mus apsilankantiems tai padeda. Jau ne vienas asmeniškai dėkojo ir sakė, kad po velionio kremavimo pajuto dvasinį palengvėjimą“, – pasakojo bendrovės „K2 LT“, kuriai ir priklauso krematoriumas, vienas iš įkūrėjų Vidas Andrikis.
Anot jo, po visos procedūros žmonės galiausiai suvokia, kad tai vieno gyvenimo pabaiga, ir kad tuo viskas nesibaigia. Jiems tai kitokio gyvenimo, be mirusiojo, pradžia.
Kremavimas populiarėja
Pasak viešosios įstaigos „Vilniaus arkivyskupijos laidojimo paslaugų centras“ direktoriaus pavaduotojos Irenos Pališauskienės, šiais metais buvo juntamas susidomėjimo kremavimo paslaugomis augimas.
„Nežinia ar dėl to, kad pernai pradėjo veikti krematoriumas Kėdainiuose, ar tiesiog žmonės darosi modernesni, bet besirenkančių kremavimą yra daugiau nei anksčiau. Pavyzdžiui, 2011 m., kai kremuoti palaikus veždavome į Lenkiją, per 10 mėn. mes paslaugas suteikėme 27 klientams. Tuo tarpu per analogišką šių metų laikotarpį jau atlikome 55 kremavimo užsakymus. Tiesa, šis skaičius nėra galutinis, nes dalis žmonių patys veža kūną į vietinį krematoriumą ir asmeniškai atsiskaito su juo. Taigi iš tikrųjų jų yra dar daugiau, bet mes jų savo apskaitoje nematome“, – sakė pašnekovė.
Jos teigimu, Lietuvoje nusistovėjusios tradicijos dažnai lemia žmonių apsisprendimą renkantis tarp tradicinio laidojimo ir kremavimo. Net tais atvejais, kai nutariama kūną kremuoti, artimieji neretai renkasi įprastą, brangų karstą, o ne pigesnį – skirtą kremacijos procedūrai.
„Objektyviai vertinant, dėl vis dar išliekančio tradicijų laikymosi, kremavimas tampa vos vos brangesniu pasirinkimu. Mat prie šarvojimo, laidojimo ir su tuo susijusių išlaidų prisideda transportavimas bei kremavimas“, – aiškino Irena Pališauskienė.
Vidas Andrikis patvirtino, jog Kėdainiuose veikiantis krematoriumas transportavimu ir kitomis laidojimo paslaugomis neužsiima. Tačiau jis akcentavo, kad kremavimo paslaugų komplekso kaina, siekianti 1650 Lt, yra nekintanti. O didžiąją išlaidų dalį, skiriamų laidotuvėms, anot jo, sudaro būtent laidojimo ir šarvojimo paslaugos.
„Mirusiojo palaikų pervežimu ir jo laidojimu pasirūpinti turi patys artimieji. Tiesa, pageidaujantieji gali išsinuomoti mūsų patalpose esančią salę. Bet ji reikalinga ne visiems. Dažnam atvažiavusiajam pakanka trumpo atsisveikinimo“, – sakė Vidas Andrikis.
Jo teigimu, per pirmuosius veiklos metus „K2 LT“ atliko 1 360 kremavimo paslaugų. Vertinant bendrame Lietuvos gyventojų mirštamumo kontekste – tai nėra didelis skaičius.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2011 m. mūsų šalyje mirė 41 037 asmenys. Taigi kremavimas yra labiau išimtis, nei tendencija. Tačiau pirmojo modernaus krematoriumo Lietuvoje steigėjai išlieka optimistiški ir sako, kad ateityje žmonių įpročiai keisis.
„2011 m. rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktos apklausos duomenimis, net 20 proc. Lietuvos gyventojų rinktųsi kremavimą, kaip laidojimo būdą, vadinasi tai, ką šiuo metu stebime, yra tik ledkalnio viršūnė“, – sakė Vytenis Labanauskas.
Tai, kad ši įmonė tikisi laidojimo tradicijų pokyčio rodo ir pasiruošimas galimai didėsiančiai paklausai. Pradiniame „K2 LT“ krematoriumo projekte buvo iš anksto numatyta pajėgumo didinimo galimybė.
Anot Vido Andrikio, dabar krematoriumas per metus gali atlikti iki 4 000 užsakymų. Bet planuojama, kad to neužteks jau po kelių metų. Tuomet pajėgumai bus didinami iki 8 000 kremacijų per metus.
Bažnyčia neprieštarauja
Pasak kun. Ričardo Doveikos, žmonių, kurie mirusius artimuosius kremuodavo buvo visada. Net kai Lietuvoje neveikė joks krematoriumas. Tam, anot jo, bažnyčia neprieštarauja ir tą ji oficialiai deklaravo dar 1963 m. Tuomet Vatikano II Susirinkimo metu Šventajam Sostui vadovavęs popiežius Paulius VI panaikino kremavimo draudimą.
Kėdainiuose veikiančio krematoriumo įkūrėjai, norėdami nuraminti savo klientus, taip pat gavo oficialų bažnyčios patvirtinimą. Jį atsiuntė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius. Jis savo laiške krematoriumą valdančiai bendrovei „K2 LT“ rašė: „Katalikų Bažnyčia nėra priešinga žmonių palaikų kremavimui, jei kremacija nėra įkvėpta krikščionių tikėjimui priešingų motyvų (...). Kremuoto kūno palaikus privalu gerbti lygiai taip pat, kaip žmogaus kūną, iš kurio jis atsirado. Tam reikia pelenams laikyti verto indo, atitinkamo jų nešimo būdo, rūpestingumo ir dėmesingumo juos statant, transportuojant ir galutinai patalpinant“.
 |
 |
 |
Gintaras Gimžauskas