Ernestas Noreika. Povų ežeras: eilėraščiai. – Vilnius: Naujoji Romuva, 2012.
 |
Į pirmąją jauno poeto knygą sudėtuose eilėraščiuose yra nemažai mistikos bei pasaulio stebėjimo per siurrealistinę prizmę. Taip pat daug siekio perprasti įvairiausias liūdesio apraiškas, – kaip jos atsispindi lyrinio subjekto kuriamame pasaulyje. Nemažai dėmesio skiriama metafiziniams apmąstymams, kurie persipina su sapno erdve ir realybės transformacija.
Kūrėjas apie save ir knygą
„1989 metų liepa buvo karšta, antrą jos dieną, skalpeliui bešokant Cezario šokį, gimiau aš. Laikui bėgant teko pradėti mokytis – baigiau Rumšiškių Antano Baranausko vidurinę mokyklą, paskui Lietuvos edukologijos universitetą, kuriame įgijau lietuvių kalbos ir literatūros bakalauro laipsnį.
Dabar šoku aš – su margaspalviais povais, savo ežero vienutėje, vienatvės šokį. Vaikystėje teko girdėti, kad povo plunksna gali prišaukti mirtį. O ką gali prišaukti visas povas? Nerkim į šio ežero gylį, patikrinkim jį. Gal tuomet (sup)rasim. Gal tuomet palengvės ir man. Pašokim Povų ežerą.“