 |
|
Nuotraukos autorius Andrius Ufartas/BFL |
Neseniai gavau laišką iš vieno savo bičiulio, dirbančio tvarios energetikos konsultantu Londone. Jis rašė, jog savo vasaros atostogas šiemet nusprendė paskirti ekologinio švietimo dviračių žygiui Škotijoje. Šis uolus dviratininkas drauge su dvidešimčia į save panašių entuziastų šiuo metu mina pedalus pakeliui rengdamas seminarus moksleiviams ir įvairių bendruomenių atstovams.
Pagrindinė savanorių organizuojamų mokymų tema – maistas ir aplinkosauga globaliame kontekste: kodėl geriau valgyti tai, kas užauginta tavo šalyje, kas yra sąžininga prekyba ir maisto mylios, daržininkystė miestuose ir panašūs dalykai.
Šio bičiulio susidomėjimas aplinkosauga maisto srityje man ne naujiena. Būtent iš jo prieš keletą metų sužinojau apie dabar jau ir Lietuvoje sutinkamus gamintojų ir valgytojų tinklus, kurie siekia ūkininkauti vadovaudamiesi mažumo, rūpesčio gamta ir žmogiško ryšio vertybėmis.
Savo laiške adresuotame grupelei mūsų bendraminčių su prašymu pagal išgales paremti šviečiamąjį žygį finansiškai, jis pasiūlė ir įdomią alternatyvą: jei negalite prisidėti pinigais, palaikykite mus aplinkosauginiais veiksmais. Čia pat buvo nuoroda į vieną Didžiojoje Britanijoje veikiančią iniciatyvą.
Planetai labiau reikia ryžtingų veiksmų nei jūsų pinigų. Taip teigia šio internetinio įrankio kūrėjai. Pasak jų, žmonės taip sutverti, kad labiau linkę padėti žmonėms, o ne gelbėti paukščius, medžius ar kovoti su tokiomis tolimomis ir abstrakčiomis grėsmėmis kaip klimato kaita. Todėl siūloma palaikyti vieni kitų pastangas užsiimant aplinkai draugiška veikla.
Interaktyviojo įrankio kūrėjai kviečia prisidėti prie mano bičiulio žygio pasirenkant iš trisdešimties veiklų sąrašo ir pažadėti du mėnesius ką nors padaryti gamtos labui. Be jau įprastų raginimų viešai pasižadėti persėsti ant dviračio, valgyti mažiau mėsos ar atsisakyti plastikinių pakuočių, yra ir įdomesnių – maudytis šaltesniame duše, užuot važiavus liftu lipti laiptais, atsisakyti saldumynų, dalintis retai naudojamais daiktais, kad kitiems nereikėtų jų pirkti.
Svetainės statistika skelbia, kad jau daugiau kaip pusantro tūkstančio žmonių panašiais pažadais nusprendė palaikyti apie du šimtus įvairių aplinkosauginių iniciatyvų Jungtinėje Karalystėje.
Speciali integruota skaičiuoklė taip pat įvertina apčiuopiamą tokių pastangų naudą gamtai, matuojamą išvengtomis šiltnamio dujomis. Viskas grįsta savitarpio pasitikėjimu – praėjus dviem mėnesiams turėsiu mygtuko paspaudimu atvirai prisipažinti, kaip man sekėsi įvykdyti duotus pažadus: gerai, vidutiniškai ar prastai. Tuomet atitinkamai apskaičiuoti sutaupyti anglies dvideginio kilogramai nukeliaus mano bičiuliui kaip simbolinė parama jo žygiui.
Taigi skaičiuoju: jei pajėgsiu du mėnesius kas savaitę mėsos valgyti tik vieną kartą vietoje trijų, poveikis bus panašus kaip triskart per savaitę važiuojant į darbą dviračiu, o jei dar dviem mėnesiams visiškai atsisakyčiau šokolado – kartu sudėjus tai prilygtų šimtui kilogramų išvengto CO2! Neįsivaizduoju, ar tai daug, ar mažai, todėl tyrinėju tinklapį toliau ir suvokiu, kad visos mano anksčiau minėtos pastangos nueitų perniek per vieną netolimą kelionę lėktuvu.
Be abejo, panašios skaičiuoklės nėra naujiena ir visos jos neišvengiamai paremtos prielaidomis bei apibendrintais duomenimis apie šalyje naudojamus išteklius bei vartotojų elgesį. Skeptikas dar pridurtų, kad šiltnamio dujų išmetimai apskritai yra tik vienas iš daugelio ir todėl labai sąlyginis žmogaus veiklos poveikio aplinkai matas.
Tačiau taip pat galima teigti, kad tai veiksminga švietimo ir komunikavimo priemonė, turinti įtraukiančių varžybų elementų, ypač tinkančių pradedantiems entuziastams, diena iš dienos įkvėpimo ieškantiems ir randantiems neaprėpiamuose interneto tyruose. Greičiausiai ji netinka kraštutiniams cinikams, kurie didžiuojasi apskritai neigdami ekologinių problemų rimtumą. Tačiau net ir jiems gali padėti suprasti sudėtingus ryšius tarp kasdien buityje naudojamų prekių ir klimato kaitos arba paskatinti bendro pobūdžio diskusijas apie pavienių iniciatyvų prasmingumą globalinės ekologinės krizės kontekste. Ir tai jau būtų gera pradžia.
Bet pažiūrėkime, kaip sekasi rinkti palaikymo komandą Škotijoje dviračio pedalus minančiam mano bičiuliui. Kol kas virtualių ekologinių pažadukų be manęs jis turi dar du. Viena draugė žada atsisakyti kas antro prekybos centre brukamo plastikinio maišelio, o kitas bičiulis į aštuntą aukštą laipioja laiptais. Iš viso bus išvengta apie dvidešimt anglies dvideginio kilogramų gamtos labui.
Tačiau nemanau, kad dėl to verta nusiminti. Kiek pažįstu savo draugą, jam kur kas geriau sekasi pasakoti uždegančias aplinkosaugines istorijas „gyviems“ žmonėmis, o ne rinkti virtualias palaikymo komandas socialiniuose tinkluose, kad ir kokie išmanūs jie būtų.
Autorė yra Baltijos aplinkos forumo specialistė. Komentaras skaitytas per LRT Radiją.
