 |
Tęsiame pokalbių ciklą apie „Globalios Lietuvos“ programą su LR URM Užsienio lietuvių departamento direktoriumi Arvydu Daunoravičiumi. Šį kartą kalbamės išeivių įtraukimo į Lietuvos politinį gyvenimą tema.
Programoje numatyti du uždaviniai – vienmandatės apygardos užsienio lietuviams sukūrimas ir elektroninio balsavimo diegimas. Abiem dalykais siekiama didinti balsuojančiųjų skaičių. Tačiau ar vien tik dalyvavimu rinkimuose apibrėžiamas piliečio santykis su valstybe? Ar užsienio lietuviai turi ryšį su valstybe apskritai? Galbūt jie tapatinasi tik su gimtuoju kraštu, tradicijomis, artimaisiais? Pasak A. Daunoravičiaus, lietuvybė gali būti suprantama kaip ryšys su Lietuvos valstybe – pilietiniu, visuomeniniu pagrindu. Užsienio lietuvių apklausos duomenimis, absoliučiai daugumai išeivių lietuvybės išlaikymas yra svarbus, tačiau tik daugiau nei trečdalis respondentų dalyvauja Lietuvos gyvenime. „Lietuvybės negalima vien tik puoselėti ir saugoti, ją mes privalome kurti kiekvieną dieną ir patys sau įrodinėti, ką ji mums reiškia“, – sako pašnekovas.
Reportažo autorės: R. Garškaitė ir D. Survilaitė