Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Valentinas Stundys sako neabejojantis, kad šios kadencijos Seime veiklos bus užtektinai. Vyriausybė formuojama einant keliais ir klystkeliais, dviejų ministrų dar teks palaukti. Su parlamentaru kalbamės apie susidariusią politinę situaciją.
Prezidentė patvirtino ministrų sąrašą, kuriame nėra dviejų ministrų, o kandidatūros iki tol atmestos viena po kitos. Ar tai normalu?
Vyriausybės dėlionė jau nuo pat pradžių atrodė gana keistai. Šiame procese konstituciškai svarbiausi veikėjai yra Prezidentas ir paskirtasis Premjeras. Deja, susidarė įspūdis, kad viską lemia Prezidentė ir Darbo partijos (DP) vadas. Premjeras akivaizdžiai tapo darbiečių sukurtos situacijos – politinio pingpongo – įkaitu, todėl klupo, keitė nuomonę, negalėjo daug ko paaiškinti.
Panašu, kad tokia politinio DP dominavimo viešumoje strategija bus tęsiama ir Vyriausybei pradėjus veiklą, jeigu kas nors netikėtai neatsitiks ne pagal scenarijų Seime sprendžiant klausimą dėl žinomų veikėjų imuniteto – ar bus atsispirta pagundai ir DP spaudimui bylą pripažinti politine. Jei taip atsitiktų, Lietuvoje turėtume dar neregėtą situaciją, kai kriminalizuoti elementai bus lemiantys viešosios politikos reikalus, o valdančiosios koalicijos sandraugininkai tebus jų priedanga. Tad socialdemokratų atsakomybės testas dar nėra įvykęs.
Politinės atsakomybės testą turės spręsti ir DP atskiri veikėjai, o po teismų ir visa DP. Normaliame demokratinių tradicijų krašte pati visuomenė nebūtų rinkimuose leidusi tokiai situacijai įvykti, deja, mūsų dalies visuomenės pookupacinė sąmonė yra kurčia, jai vis dar tinka tie, kurie yra valdžioje ir iš jos patys tyčiojasi, kurie yra įtariami padarę nusikaltimą ir viską siekia paversti politika.
Apskritai formuojant Vyriausybę tekalbama apie kvotas, dalybas, įtakos sferas ir pinigus, tačiau iš esmės nieko apie politikos siekius ir ambicijas, apie Lietuvos ateitį ir žmonių lūkesčius. Programos projektą žadėta paskelbti tuoj pat, teigta, kad bus laukiama diskusijų, bet panašu, kad naujosios Vyriausybės programą bus stengiamasi greituoju būdu „prastumti“ Seime.
Rinkimų kampanijos pažadas „ mes žinome kaip“ akivaizdžiai tapo „neturime kas“. populizmas priėjo liepto galą, kai susidūrė su gan griežta Prezidentės pozicija, jos pastangom reikalauti iš kandidatų į ministrus pakankamos kompetencijos. Kaip galima kurti naujos Vyriausybės programą, kai nėra atskirų sričių abejonių nekeliančių lyderių, kai net ir iš kai kurių paskirtųjų ministrų negirdėjome nė žodžio apie savo sektoriaus reikalus? Taigi koalicija iš reikalo, iš ambicijos valdyti. Neabejotina atžanga, jei lygintume su kadencija baigiančia XV Vyriausybe. Kokie nors paskirtojo Premjero pasidrąsinimai, kad Vyriausybė bus kompetentingesnė nei kadenciją baigianti, tėra politikavimas, nes jo komandoje dominuoja buvusio laiko veikėjai, o ne veržlūs dabarties politikai. O ir Prezidentės komentaras palaiminant ne visos sudėties Vyriausybę buvo aiškus, pripažįstantis esminį pokytį. Be to, kai kurie netgi paskirtieji ministrai atitinka vos minimalius reikalavimus.
Iki šiol nepateikta Švietimo ir mokslo ministro kandidatūra. Toks vadovo nebuvimas kenkia visai sistemai, kurioje darbų dar tikrai daug. Kaip vertinate pasisakymus apie aukštojo mokslo reformos reformą ir tai, kad naujoji Vyriausybė kažkokiu stebuklingu būdu į kaimus grąžins mokyklas?
Ką čia bepridursi. Švietimo ir mokslo ministro kvotą, kaip dabar įprasta sakyti, gavusi DP neturi šiam darbui pasiruošusio asmens, o apie jos komandą net būtų neįmanoma kalbėti. Pasirodo, viena yra būti opozicijoje ir beatodairos kritikuoti, o visai kas kita patiems prisiimti atsakomybę. Populizmas reiškia lyderystės krizę, nes jis nėra orientuotas į pažangą, į naujas idėjas, į konstruktyvą. Grįsti savo būsimą veiklos programą kitų atliktų darbų neigimu taip pat tėra populizmas: visada lengviausia naikinti tai, ką darė ankstesnė valdžia, tačiau neįmanomai sunku pasiūlyti ką nors nauja.
Turinti galimybę ministrą siūlyti partija nėra užsiauginusi švietimo ir mokslo sektoriaus lyderio, kuris žinotų europinį kontekstą, išmanytų šios srities visumos specifiką, kuris, mąstydamas globaliai, sugebėtų veikti Lietuvos realybėje. Todėl tiek daug jų programoje dirglios reakcijos į realius švietimo pokyčius.
Jūsų nuomone, į ką naujoji Vyriausybė turėtų labiausiai atkreipti dėmesį švietimo ir mokslo srityje?
Aišku, naujasis švietimo ir mokslo ministras atsiras. Jam palinkėčiau pirmiausia pasistengti objektyviai įvertinti pozityvius pokyčius, išgirsti švietimo lauko dalyvių poziciją, nepasikliauti tik tais, kurie amžinai nepatenkinti kaita. Kad yra tobulintinų politikos aspektų, tuo neabejoju – mes tai darėme visą kadenciją. XV Vyriausybė Seimui teikia naujo etapo švietimo strategijos projektą – jį tobulinant racionalu akumuliuoti švietimo ir mokslo bendruomenės požiūrius ir idėjas. Toks kelias būtų racionaliausias, o ne tas, kuris grindžiamas įsibėgėjusių reformų revizavimu. Tokia politika tepatenkintų pokyčių oponentų ambicijas ir iš esmės baustų drąsius permainų iniciatorius. Vadinasi, reikia laukti ir nieko nedaryti?
Metų pabaigoje bus tvirtinamas kitų metų biudžetas. Ko tikėtis švietimo ir mokslo bendruomenei?
Naujajai valdžiai tvirtinant kitų metų biudžetą, tikiuosi pažadų tesėjimo. Kaimo mokyklų išlaikymas, permainos studijų srityje reikalauja papildomų lėšų. O minimali alga, o kuro akcizų mažinimas, o... Rinkimų kampanijos burbulų sprogimo laikas artėja. Kai rinkimuose buvo žarstomi pažadai, o ne naujos idėjos, kai ciniškai ir be argumentų buvo plakama veikianti valdžia, o nutylimi pačių ambicingi sumanymai – sunku ko nors tikėtis iš tokios daugumos, nebent efektingų viešųjų ryšių, kokius matėme formuojant Vyriausybę.
Esate naujai paskirtas Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas. Kaip manote, ar dirbant naujos sudėties Seime darbo netrūks?
Ši komisija yra savotiška Seimo savireguliacijos, savitvarkos institucija, sprendžianti vidaus problemas, analizuojanti politinio elgesio ir procedūrų klausimus. Neabejoju, kad veiklos bus užtektinai: mūsų politinės kultūros standartai dar tik formuojasi, dar vis linkstama pasiduoti emocijoms, įspūdžiams, nuogirdoms, nuotaikoms ar net mėnulio pilnaties poveikiui.