Neseniai pasirodęs Katalikų Bažnyčios katekizmo (KBK) antras leidimas lietuvių kalba yra reikšmingas įvykis keliomis prasmėmis.
Visų pirma šių metų spalį sukako dvidešimt metų nuo naujo Katalikų Bažnyčios katekizmo paskelbimo. Tokio veikalo būtinybę grindė įsitikinimas, kad globaliam pasauliui reikalingas bendras tikėjimo mokymas. Be to, šis mokymas turėjo būti skleidžiamas Vatikano II Susirinkimo šviesoje. Juk Katalikų Bažnyčia niekada negyveno be katekizmo, tačiau po Susirinkimo įvairius liturgijos bei pastoracijos klausimus reikėjo vienodai traktuoti. Tokią šviesą ir suteikė KBK.
 |
Naujasis katekizmas nekėlė kažin kokių revoliucijų, bet tapo veiksmingu įrankiu skleisti tikėjimo pažinimą. Pal. popiežius Jonas Paulius II teigė: „Katekizmas surinko nauja ir sena (plg. Mt 13, 52), tikėjimui liekant tam pačiam, o šviesos šaltiniams nuolat atsinaujinant“ (Apaštalinė konstitucija Fidei depositum).
Tačiau katekizmo naujumas išryškėja lyginant pozicijas, skirtas svarbiausiam katalikų tikėjimo turiniui senesnėje katekizmo versijoje (Catechismus Romanus) ir naujoje KBK. Tai pastebima net trumpai apžvelgus Catechismus Romanus proporcijas: 22% skirta Apaštalų tikėjimo išpažinimui, 37% – sakramentams, 21% – Dievo įsakymams, 20% – Jėzaus maldai. Pažvelgę į KBK proporcijas, matome tokius skaičius: 39% skirta Apaštalų tikėjimo išpažinimui, 23% – sakramentams, 27% – Dievo įsakymams ir 11% – maldai.
Akivaizdu, kad KBK labiau telkiasi į tikėjimo tiesų apmąstymą. Jo sandara atskleidžia krikščioniui būdingą keliavimą – tikėjimas vienintelio ir triasmenio Dievo slėpiniu, kuris išpažįstamas Tikiu ir švenčiamas sakramentais, krikščioniško gyvenimo būdo, pasireiškiančio Dekalogu bei Dievo vaikų malda (Tėve mūsų) puoselėjimas.
Tad katekizmas pirmiausia yra tikėjimo knyga. Todėl kai popiežius Benediktas XVI, paminėdamas Vatikano II Susirinkimo pradžios 50-metį, kviečia švęsti Tikėjimo metus, šios knygos skaitymas yra puiki galimybė pagilinti savo tikėjimo žinias ir taip atsiliepti į Šventojo Tėvo iniciatyvą.
Toks gilinimas yra būtinas, nes, priešingu atveju, nesunku patekti į situaciją, kai tikėjimas lieka be atramos. Be kita ko, Benediktas XVI yra įspėjęs: „Krikščionys dažnai net nepažįsta savo katalikiškojo tikėjimo, Tikėjimo išpažinimo centrinio branduolio, taip atverdami erdvę religiniam sinkretizmui ir reliatyvizmui, kai nebeaišku, kokia tiesa tikėti, ir nebesuvokiamas nepakartojamas krikščionybės išganingumas. Šiandien esame netoli nuo pavojaus imti konstruoti religiją, taip sakant, pagal savo matą. O juk, priešingai, turime gręžtis į Dievą, Jėzaus Kristaus Dievą, iš naujo atrasti Evangeliją ir leisti, kad ji giliau įsismelktų į mūsų sąmonę bei kasdienį gyvenimą.“
Būtent atidus ir nuodugnus katekizmo skaitymas turėtų padėti iš naujo gilintis į tikėjimo tiesas apie Dievą, žmogų, Bažnyčią, mus supančią socialinę tikrovę apmąstant krikščionių Credo teiginius. Svarbu suvokti, kad tikėjimo tiesos yra tiesiogiai susijusios su mūsų gyvenimu ir reikalauja jį naujai tikėti į Dievą. Dievo pažinimas ir susitikimas su juo paverčia mūsų gyvenimą nenuspėjamu įvykiu, kuriame Dievas tampa pagrindiniu veikėju.
Antrasis lietuviškas katekizmo leidimas (pirmasis pasirodė 1996 metais) yra puikus instrumentas kelti klausimus, analizuoti ir mąstyti. Kaip čia neprisiminus pirmojo lietuviško katekizmo raginimo: „Imkite mane ir skaitykite“. Ir pasimokykime.