Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Jonas Dagys įsitikinęs, kad silpniausia naujos Vyriausybės programos dalis yra socialinė politika. Pasak parlamentaro, neatsitiktinai naujajai Vyriausybei ilgai nepavyko surasti šios srities ministro.
R.J. Dagys teigia, kad naujosios Vyriausybės socialinė politika veda šeimos naikinimo link.
„Jokios kritikos neišlaiko „Šeimos politikos“ skirsnis, nes lieka visiškai neaišku, ką socialdemokratų koalicija laiko šeima. Sprendžiant iš programos turinio atrodo, kad koalicijos programą rašė vienalyčių santuokų fanai, pagal kuriuos šeima gali būti bet koks darinys. Žinoma, turint mintyje tokią šeimos sąvoką, kad šeima gali būti bendrabutis, kalbėti apie šeimos politiką netenka jokios prasmės. Kam mes teiksime paramą? Bendrabučio kolektyvui? Iš Vyriausybės programos punktų tampa aišku, kad bus diskriminuojama vyro ir moters sukurta šeima ir pripažinta vienalytė šeima, kaip galima alternatyva tradicinei šeimai ir jos galimos teisės bus stropiai ginamos. Moterys bus „suvyrinamos“, o vyrai „sumoterinami“, nes pagal programą vyro ir moters pareigos šeimoje ir paskirtis turi būti vienodos“, – savo įžvalgas išsakė R. J. Dagys.
Pasak parlamentaro, galima daryti išvadą, kad šeimos politika bus darželių steigimas ir auklėjimas valdiškose įstaigose. Maža to, aiškiai ir tiesiai – kaip blogybė, su kuria reikia kovoti, pasmerkiamas šeimos narių rūpinimasis buitimi ir pagalba vienas kitam. Nuo tos blogybės, anot socialdemokratų, mūsų šeimas reikia apsaugoti. Nors daug kalbama apie šeimos biudžetą, bet socialinė politika, paremta šeimos pajamų skaičiavimu, yra išskirta kaip blogybė.
„Nežinau, pagal kokius dar parametrus galima organizuoti socialinę paramą, jeigu mes nevertiname viso šeimos biudžeto“, – šeimos politikos skirsnį apibendrino parlamentaras.
Ryškėja, kad naujosios Vyriausybės formuojama socialinė politika bus fragmentuota, atskirai skiriant paramą seneliams, vaikams, neįgaliesiems, nepriklausomai nuo jų gyvenimo sąlygų, šeimyninės padėties, aplinkos. Sumenkinamas visuomenės ir bendruomenių dalyvavimas sprendžiant socialinius klausimus, o vaikų auginimo, senelių ir ligonių priežiūros klausimus siūloma spręsti valdiškų įstaigų pagalba. Žinant, kad vaiko ar senelio priežiūra šiose įstaigose kainuoja apie 3000 Lt. per mėnesį, galima dar labiau abejoti tokios socialinės politikos efektyvumu.
Yra ir daugiau gražių, bet finansiškai nepagrįstų įsipareigojimų. Programoje užsibrėžta visiškai greitai įgyvendinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją. TS-LKD frakcijos atstovas sako: „Turbūt autoriai neįsivaizduoja, ką tai reiškia. Visiškai ją įgyvendinti dabar reikėtų daugiau kaip 700 mln. litų. Iš kur tos lėšos bus paimtos, kokių socialinių programų sąskaita, apie tai programoje nerašoma.“
Tai tik įrodymas, kad visa programa, ne tik ši sritis, pateikta aptakiai, nenurodyti finansiniai resursai ir beveik nėra naujų idėjų. „Lozunginė programos dalis perkelta iš 2004-2008 m. Vyriausybės programos, kurios pasekmė – ekonominio augimo laikotarpiu Lietuvoje, vienintelėje iš ES valstybių, socialinė atskirtis didėjo ekonomikos augimo metais. Tai reiškia, kad atotrūkis tarp turtingiausiųjų ir mažiausias pajamas gaunančiųjų, sumažėjęs pastaraisiais metais, vėl greičiausiai pradės augti. Tas atotrūkis pradėjo mažėti tik pastaraisiais metais, dirbant kitai Vyriausybei. Jei vadovausimės tokia programa, socialinėje srityje sukursime išlaikytinių valstybę ir vėl naudosime savo išteklius ne pagal paskirtį arba ne taip efektyviai“, – sakė R. J. Dagys.
Nebejotinai šeimos politika – šios Vyriausybės achilo kulnas. R. J. Dagys ironizavo: „Kas ne kas, o ponas Gražulis už tokią programą negalėtų balsuoti ir koalicija turėtų prarasti vieną balsą“.
Parlamentarui beliko tik apgailestauti, kad po 20 Nepriklausomybės metų Vyriausybė gali pasiūlyti tokią abstrakčią programą. Jei bus laikomasi programoje nubrėžtos krypties, žengsime kelis žingsnius atgal socialinės srities reformos kelyje. Visa socialinės srities sistema veiks per valdiškas įstaigas ir neefektyviai, kaip buvo 2004-2008 metais.