Rugpjūčio 26 d. minima Čenstakavos Dievo Motina.
 |
| Jasna Guros Dievo Motinos paveikslas „Juodoji Madona“ |
Ant švelnių Jansa Goros, „Šviesiosios kalvos“, atšlaičių, supančių Čenstakavos miestelį, miesto vakarinėje dalyje stovi Čenstakavos Dievo Motinos šventovė. Lenkai yra pripratę sieti šią šventovę su visais svarbiais gyvenimo momentais, linksmais ir liūdnais, priimdami svarbius sprendimus – pasirinkdami gyvenimo kelią, vienuolinį pašaukimą ar santuoką, gimus vaikams, laikydami brandos egzaminus – vis užsuka čia.
Jiems įprasta atvykti į Jasna Gorą ir patikėti Dangiškajai Motinai savo problemas priešais stebuklingąjį paveikslą. Šis paveikslas, Jasna Goros šventovės širdis ir stiprybė, paslaptinga ir neišmatuojama, kasmet pritraukia didžiules minias piligrimų iš Lenkijos ir visų pasaulio šalių.
Paveikslo istorija ilga ir sudėtinga. Pasak vienos tradicijos, jį nutapė šv. Lukas ant medžio, kuris buvo paruoštas kaip dalis stalo padaryto Šventajai Šeimai. Evangelistas, siekdamas perteikti nenusakomą Marijos grožį, Jeruzalėje nutapęs du paveikslus. Vienas iš jų buvo nugabentas į Italiją, ir yra gerbiamas Bolonijoje, kitas iš pradžių atsidūrė Konstantinopolyje, imperatoriaus Konstantino šventovėje. Vėliau buvo padovanotas rusų kunigaikščiui Leonui, kuris parsigabeno relikviją, ir ji, pagarsėjusi stebuklais, imta didžiai gerbti.
Karų metu Kazimieras Didysis paveikslą paslėpė Beltzo pilyje, vėliau jis atiteko Opolės kunigaikščiams. Šie vieno svarbaus mūšio prieš totorius, apsupusius Beltzą, išvakarėse, kreipėsi į Dievo Motiną užtarimo ir pergalės mūšyje. Laimėję kovą, pavadino Čenstakavos Dievo Motiną ėmė vadinti Lenkijos Motina ir Karaliene.
Kiti šaltiniai tikina, kad paveikslą, perimtą iš Rusijos kunigaikščio Vladislavo, norėta pervežti į Sileziją, tačiau vežimą turėję traukti arkliai nepajudėjo iš vietos. Kunigaikštis liepė pakinkyti kitus, tačiau tai nepadėjo. Priblokštas jis atsiklaupė ir pažadėjo nugabenti paveikslą ant Čenstakavos kalvų, į mažą medinę bažnytėlę. Vėliau toje vietoje iškilo bazilika Visagalio Dievo, Mergelės Marijos ir visų šventųjų garbei bei buvo pastatytas pauliečių vienuolynas.
1430 m. paveikslą buvo apgadinę Jano Huso kariai. Ikona buvo nedelsiant restauruota, paliekant dvi žaizdas, likusias nuo pirminės ikonos.
Netrukus garsas apie stebuklingą paveikslą plačiai pasklido ir šventovė sulaukdavo daugybės piligrimų, todėl jau XV a. II pusėje šalia Dievo Motinos koplyčios buvo pastatyta erdvi gotikinė bažnyčia.
XVII a. Jasna Goroje esantis vienuolynas-tvirtovė atlaikė švedų puolimus ir nuo to laiko vienuolynas bei Švč. Mergelės Marijos ikona tapo kančios ir Lenkijos tvirtybės simboliu.
1717 m. stebuklingas Čenstakavos Dievo Motinos paveikslas buvo karūnuotas ir jau kito amžiaus pradžioje ėmė sparčiai daugėti bažnyčių, pašventintų šiuo titulu. Šiuo metu jų yra apie 350, iš jų 300 – Lenkijoje.
Pasak meno istorikų, Jasna Goros paveikslas – bizantinė ikona, jos tipas „Odigitrija“ („Ta, kuri parodo kelią”), datuotina VI-IX a.
Popiežius Jonas Paulius II piligriminių kelionių metu ne kartą lankėsi šventovėje. Šventovės atlaidai švenčiami rugpjūčio 26 d.