Taip, taip, o ar tikrai gerai prisimenate dar 1937 metais Salomėjos Nėries parašytą „Senelės pasaką“? Ar galėtumėte ją visą be klaidų pasekti vaikams? Gal pats laikas ją prisiminti arba drauge su vaikais perskaityti?
Salomėja Neris
Senelės pasaka
Apšerkšniję mūsų žiemos -
Balta, balta – kur dairais -
Ilgas pasakas mažiemus
Seka pirkioj vakarais.
Apie klaidžią sniego pūgą,
Saulės nukirptas kasas -
Apie žąsiną moliūgą,
Kur išskrido į dausas.
Apie vilką, baltą mešką,
Burtus, išdaigas velnių,
Apie vandenis, kur teška
Iš sidabro šulinių.
Apie trečią brolį Joną -
Koks jis raitelis puikus.
Apie Eglę – žalčio žmoną,
Medžiais paverstus vaikus.
Kaip našlaitė nusiminus
Grįžo tuščiomis atgal. . .
Brenda pušys per pusnynus
Ir išbrist niekaip negal! -
Pusnynuos nykštukai miega,
Aukso žuvys po ledu -
Bėga ragana per sniegą,
Nepalikdama pėdų.
Našlaitėlė gero būdo -
O jos pamotė pikta …
Bet… senelė užusnūdo.
Ir jos pasaka baigta.
S. Nėris. Diemedžiu žydėsiu: Eilėraščiai. - Kaunas: Sakalas, 1938.