„Lietuvos žydai. Istorinė studija“(leid. „Baltos lankos“, 2012) – tai tarptautinio autorių kolektyvo bandymas sujungti skirtingas, iki šiol mažai sąlyčio taškų turėjusias, požiūrių į žydų istoriją Vidurio Rytų Europoje tradicijas.
Tekstus knygai parengė Vladimiras Levinas, Vladas Sirutavičius, Shaulas Stampferis, Samuelis Barnai, Ruth Leiserowtz, Mordechai Zalkin, Larisa Lempertienė, Jurgita Šiaučiūnaitė-Verbickienė ir kt.
 |
Autoriai siekia atkurti išsamų žydų istorijos Lietuvoje vaizdą. Jis rekonstruojamas per įvairius visuomenės raidos aspektus: sklaidą, demografiją, socialinę ir ekonominę veiklą, bendruomenės savivaldos institucijas, kultūrinius ir religinius sąjūdžius, literatūrą ir spaudą, švietimą, diskriminacinę valdžių politiką bei santykius su dominuojančia Bažnyčia, tapatybės pokyčius, antijudaizmą ir antisemitizmą, Holokaustą.
Studijoje Lietuvos žydų istorija pateikiama nuo XIV a. pabaigos, kai Brastos žydų bendruomenė išsirūpino pirmąją Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje vadinamąją Vytauto Didžiojo privilegiją (1388), iki šiuolaikinės žydų bendruomenės prototipų susikūrimo silpstant sovietiniam režimui (XX a. 9 deš.).
Knyga sudaryta chronologiniu probleminiu principu, siekiant nuosekliai atskleisti politinius, socialinius, kultūrinius procesus, vykusius skirtingų laikotarpių Lietuvos visuomenėje ir žydų bendruomenėje, jų tarpusavio santykius istorijos tėkmėje.