Vakarų krikščionims švenčiant Kalėdas, Lietuvos ortodoksų jaunimas Vilniuje renkasi į svarbų tarptautinį renginį. Gruodžio 22-26 d. Šventosios Dvasios vienuolyne (Aušros Vartų g.10, Vilniuje) vyks jaunųjų ortodoksų lyderių mokykla „Tikėjimas ir veikla“. Iškilmingame atidaryme šį šeštadienį 14 val. „Domus Maria“ salėje (Aušros Vartų g.12, Vilniuje) dalyvaus Vilniaus ir Lietuvos arkivyskupas Inokentijus bei Maskvos ir visos Rusios Patriarcho augziliaras, Sinodo Jaunimo reikalų skyriaus pirmininkas, Bronicko vyskupas Ignatijus. Su svečiu iš Maskvos rengėjai kviečia susitikti gruodžio 23 d. 14.30 val. „Domus Maria“ salėje.
![]() |
Plačiau apie ortodoksų jaunimo šventes ir kasdienybę „Bernardinai.lt“ skaitytojams pasakoja viena iš Mokyklos organizatorių Irina Jektorova.
26-erių metų vilnietė Irina, Šventųjų Konstatino ir Mykolo parapijos nare tapo vos prieš pora metų. Taip nutiko, kad buvo pakrikštyta ir augo stačiatikių šeimoje, tačiau nei ji, nei artimieji bažnyčioje beveik nesilankė. „Šiokius tokius tikėjimo pamatus buvau gavusi iš krikščionių protestantų. Pažintis ir pokalbiai su ortodoksų kunigu padėjo atrasti kelią į sąmoningą tikėjimą ir gyvą dalyvavimą bendruomenės gyvenime“ – pasakoja Irina. Aktyvi ir idėjų nestokojanti mergina netrukus buvo pakviesta dalyvauti jaunimo veikloje, o netrukus ir pati tapo viena iš lyderių – šiuo metu ji darbuojasi ne vien savo parapijoje, bet yra ir visos arkivyskupijos jaunimo komisijos nare.
Ortodoksų jaunimo lyderių mokykla – svarbus jūsų centro etapas. Kaip pradėjote savo veiklą?
Prieš keletą metų Vilniaus Šventųjų Konstantino ir Mykolo parapijoje kunigas Konstantinas pradėjo burti besidomintį jaunimą. Pamatęs sėkmingą iniciatyvą mūsų arkivyskupas Inokentijus prieš metus pasiūlė, kad būtų vykdoma reguliari veikla, kad darbas su jaunimu vyktų sistemingai ir struktūruotai. Kunigas Konstantinas pakvietė ir mane prisijungti prie komandos, padėti koordinuoti jaunimo veiklą.
Pradžioje susitikdavome kartą per savaitę gilintis į Šventąjį Raštą, o pastaruoju metu nusprendėm veiklą įvairinti ir susitikti dažniau. Greta biblinių užsiėmimų, pradėjome ir tam tikrą socialinę kryptį: pavyzdžiui, padedam nugabenti senelius į ligoninę, ruošiam jiems įvairias šventes, dovanas. Neretai vakarais jaunimas susiburia tiesiog smagiai praleisti laiką. Vienas iš smagiausių susitikimų buvo, pavyzdžiui, poezijos vakaras, kai jaunimas skaitė eiles, dainavo lyrines dainas.
Surengėme keletą jaunimo ugdymo mokyklėlių, kurios tęsdavosi po kelias dienas, pasikviesdavome jaunimą iš visos Lietuvos. Jose vykdavo labai įvairi veikla: pavyzdžiui, apmokymai maketuoti, filmuoti, kaip dirbti su jaunimu, organizuoti veiklą ir pan.
Paskui susidraugavom su Maskvos ortodoksų jaunimo reikalų skyriumi, jų atstovai pasiūlė surengti didesnio masto mokyklą. Nusprendėme pasikviesti bendraminčių iš kitų vyskupijų, nes ryšiai užmegzti jau kuris laikas, tik jaunimas dar nebendravo tarpusavy. Tad šįkart laukiam svečių ne tik iš Maskvos, bet ir iš Estijos, Latvijos, Baltarusijos. Norime susidraugauti ir parengti bendrų tarptautinių jaunimo projektų.
Ortodoksų jaunimo aktyvo Mokykloje laukiame darbuotojų, atsakingų už darbą su jaunimu dekanatuose ir parapijose, jaunimo aktyvistų bei ortodoksų jaunimo organizacijų vadovų. Jie susipažins su įvairiomis darbo su jaunimu formomis ir metodais. Po mokymų dalyviams bus išduoti Sinodo jaunimo reikalų skyriaus pažymėjimai apie trumpalaikį kvalifikacijos kėlimą pagal programą „Darbo su jaunimu organizavimas“. Tikimės, jog baigę mokymo kursą jaunimo lyderiai bus paskirti atsakingais už darbą su jaunimu ir dirbs vyskupijos dekanatuose ir parapijose.
Minėjote planuojamus tarptautinius projektus. Kokie jie?
Projektai turėtų gimti šios Mokyklos metu. Mokykla ir būtų skirta idėjų generavimui, bendrų projektų suformulavimui. Kitas svarbus šių dienų siekis, kad jaunimas susidraugautų, bendrautų. Norėtume, kad ši mokykla paskatintų jaunimo aktyviai veikti.
Aktyvaus jaunimo nėra daug, bet kai žmonės papuola tarp bendraminčių, aktyvių žmonių, jie užsikrečia vienas nuo kito. Tad mūsų „užslėptas“ tikslas yra dar ir šis, kad jaunimas tiesiog labiau užsidegtų, radęs tam palankią terpę.
Su kokiais didžiausiais iššūkiais susiduriate savo darbe? Su kokiu jaunimu tenka susidurti?
Pirmiausia tenka pripažinti, kad jaunimas yra labai užimtas. Į trečią kursą perėję studentai, jau nori susirasti darbą, laiko lieka vis mažiau - nebegali taip aktyviai dalyvauti veikloje. Tad pagrindinė problema – aktyvumo trūkumas, paties jaunimo trūkumas. Nežinome, kaip juos sudominti, kad ateitų pas mus ir norėtų pasilikti. Jaunimas ateina į pamaldas, tačiau dažniausiai nedalyvauja parapijos gyvenime.
Jeigu jaunimas dalyvauja pamaldose, priima sakramentus, tai bendrauja su kunigais, kurie asmeniniuose pokalbiuose pamoko, padeda pagrindus. Tačiau sužinoti daugiau apie savo tikėjimą jauni žmonės ne visada nori.
Jūsų jaunimo centras ir vykdoma veikla yra pirmoji iniciatyva ar Lietuvoje jų yra ir daugiau?
Džiugu pasakyti, kad po mūsų rengtų nedidelių mokyklėlių jau pradėjo burtis jaunimas Klaipėdoje ir Kaune. Patys tiesiog ima judėti, burtis, reguliariai susitikti, turi konkrečią vietą ir laiką, kur renkasi, ko anksčiau nebūdavo.
Vasarą rengiame stovyklas, bet, deja, jos labiau skirtos vaikams iki 16 metų, jaunimas jose dalyvauja kaip vadovai.
Kalbino Saulena Žiugždaitė