Quantcast
Viewing all articles
Browse latest Browse all 61469

Šv. Monika Lk 7, 11–17 „Didis pranašas atsirado tarp mūsų“

Jėzus pasuko į miestą, vardu Najiną. Drauge keliavo jo mokiniai ir gausi minia. Prisiartinus prie miesto vartų, štai nešė numirėli – vienatinį sūnų motinos, o ta buvo našlė. Kartu ėjo nemaža miesto minia.

Pamačius motiną, Viešpačiui jos pagailo, ir jis tarė: „Neverk!“ Priėjęs palietė neštuvus. Nešėjas sustojo.

O jis prabilo: „Jaunuoli, sakau tau: kelkis!“ Numirėlis atsisėdo ir pradėjo kalbėti. Jėzus atidavė jį motinai.

Visus pagavo baimė, ir jie garbino Dievą, sakydami: „Didis pranašas atsirado tarp mūsų“ ir: „Dievas aplankė savo tautą“. Tokios kalbos apie Jėzų pasklido visoje Judėjoje ir visoje šalyje.

Kiti skaitiniai: Sir 26, 1–4. 13–16; Ps 131


Evangelijos skaitinį komentuoja Vincas Kolyčius

Kyla klausimas: kas paskatino Jėzų prisiartinti prie laidotuvių procesijos? Ar tai buvo tik smalsumas, ar kitos kokios nors priežastys? Jėzus prisiartino, nes Jis pamate motiną ir „jos pagailo” (Lk.7:13). Jam buvo gaila verkiančios motinos, kuri buvo našlė, ir jos vienintelis sūnus mirė.

Šventajame Rašte randame daugiau vietų, kur Jėzui pagailo žmonių. Kitoje vietoje raupsuotasis kreipėsi į Jėzų, prašydamas jį išgydyti. „Jėzus, pasigailėjęs jo, ištiesė ranką, palietė ir tarė: „Noriu, būk švarus” (Mk.1:41).

Jam gaila ir mūsų, kurie buvom pasmerkti amžinai mirčiai, bet Jis mus prikėlė naujam gyvenimui, amžinam gyvenimui kartu su Juo. Jėzus yra ne tik gyvųjų, bet ir mirusiųjų Viešpats. Jis pasakė: „Aš esu prisikelimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas” (Jn.11:25).

Ar mes tikime, kad Jėzus atėjo atnešti mums pilnutinį gyvenimą, nepaisant visų sunkumų ir problemų, kurias dažnai turime įveikti?  Reikėtų visada prisiminti, kad Jis mus pirma pamilo ir visada nori mums padėti. Esame prikelti naujam gyvenimui, ne tik po mirties, bet dar čia, žemėje.

Jeigu pasiimtume lapą popieriaus ir pradėtume  rašyti visus tuos atvejus, kada esame pajutę Jo globą, Jo pagalbą, suraminimą, ramybę, viltį; ne tik sau, bet ir savo šeimos nariams, savo artimiesiems, tikriausiai vieno lapo neužtektų. Gal pabandykim. Nepamirškim jam padėkoti.

„Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų” (Jn.10:10).

Bernardinai.lt

Evangelijos komentarų archyvas


Šventasis Raštas internete lietuviškai

Image may be NSFW.
Clik here to view.


Viewing all articles
Browse latest Browse all 61469