Brangūs broliai ir seserys!
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Broniaus Vertelkos nuotrauka |
„Brangią dieną švęsdami užgimimo Viešpaties linksminkimės ir džiaukimės“, – džiugiai gieda šiandien visa Lietuva. O Viešpats liepia skelbti iki žemės pakraščių: „Štai tavo Gelbėtojas ateina“ (Iz 62,11). Tie žodžiai Kalėdų rytą kartojami visame pasaulyje daugybe kalbų. Nesuskaičiuojami milijonai yra patyrę Gelbėtojo Jėzaus veikimą. Todėl su džiaugsmu sveikinkime vieni kitus, nes „Dievas tapo žmogumi, kad mes taptume dieviški“ (Atanazas Aleksandrietis). Šv. apaštalas Jonas regėjo dieviškais tapusius šventuosius danguje, milžinišką minią, „kurios niekas negalėjo suskaičiuoti, iš visų giminių, genčių, tautų ir kalbų“ (Apr 7,9). Visus juos dieviškais padarė tikėjimas, tas tikėjimas, kurio mus moko Jėzus. Tokia būklė skirta visiems žmonėms, visiems mums, nes „širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą“ (Rom 10,10).
Bet ne visi atsiliepia į Jėzaus kvietimą. „Pas savuosius jis atėjo, o savieji jo nepriėmė“, – dejuoja šv. apaštalas Jonas (Jn 1,11). Prisiminkime kaip Jėzus gailėjo Jeruzalės, kaip skaudžiai verkė matydamas, kad joje neliks akmens ant akmens, nes nepriėmė Jo mokymo, neklausė Jo (plg., Lk 19,41). Ar nerauda šiandien Jėzus, ar neverkia, kai pasaulis neklauso Jo ir atrodo skuba į pražūtį? Todėl šv. Tėvas, skelbdamas Tikėjimo metus, ragina visą pasaulį atnaujinti, atgaivinti tikėjimą. Ir tarsi šaukia jis psalmės žodžiais: „O, kad išgirstumėt šiandien, ką Jums Viešpats byloja: Tegul jūsų širdys nebūna storžievės!“ (Ps 94,8)
Brangieji, visi, visi atsiliepkime, išgirskime Viešpatį. Stebuklai vyksta, kai žmogus atsiliepia, kai gyvu tikėjimu gyvena. Štai visi žvelgia į Panevėžio Katedros lubose pavaizduotą šv. Kazimiero stebuklą. Iš dangaus pasirodęs šv. Kazimieras prie Polocko 1518 m. stebuklingai išvedė lietuvius per Dauguvą į pergalę prieš dešimteriopai galingesnius priešus. O didžiausias šv. Kazimiero stebuklas – ties Salaspiliu 1605 m., kai į Lietuvą įnirtingai veržėsi švedai. Padėtis buvo beviltiška. Visi meldėsi į šv. Kazimierą ir lai¬mėjo. Lietuvių laimėjimas prieš keleriopai galingesnį užkariautoją buvo toks netikėtas, kad nustebino Europą. Vadas Jonas Karolis Chodkevičius gavo popiežiaus, imperato¬riaus, anglų karaliaus ir turkų sultono sveikinimus. Jis džiūgaudamas dėkojo šv. Kazi¬mierui, dangiškajam globėjui (A. Šapoka, Lietuvos istorija, 1935, 304-307).
Šv. Kazimieras savo tvirtu tikėjimu įkvepia vilčiai ir pergalei net pačioje beviltiš-kiausioje būklėje. Antai prieš 150 m. po 1863 m. sukilimo uždraudus lietuvišką spaudą, vėl šaukėmės jo pagalbos. Buvo įsteigta šv. Kazimiero draugija lietuviškoms knygoms spausdinti Mažojoje Lietuvoje ir gabenti į Lietuvą. Nepaisant griežtos žandarų kontrolės, šventajam Kazimierui globojant, per 40 metų išspausdinta ir atgabenta į Lietuvą virš 3 milijonų knygų, o laikraščių ir žurnalų – net virš 5 milijonų numerių. Tai pasauliui neįsivaizduojamas stebuklas. Tad ir dabar, Tikėjimo metais minėdami šv. Kazimiero 555 m. jubiliejų, mokykimės iš jo gyvo tikėjimo, prašykime jo užtarimo.
Ir mūsų tautos didysis dainius Maironis šaukte šaukė visus į tikėjimą. Net sovietinių laikų inteligentai jo eiles, skatinančias tikėjimą, brangino lyg maldaknygę (V. Daujotytė). Baigdami jo jubiliejinius metus, Tikėjimo metais taip melskimės ir giedokime, kad poetas amžinybėje galėtų džiaugtis, jog pildosi jo užrašyti žodžiai:
Kai ten prieš Sumą visi sutarę,
graudžiai užtraukia „Pulkim ant kelių“,
jausmai bedievio vėl atsidarę
tikėti mokos iš tų vaikelių.
Tegul mūsų tikėjimas ir malda neša mūsų tautai atgimimą ir palaimą.
Ir aš Jus laiminu, Jūsų vyskupas
Jonas Kauneckas