Vilkaviškio vyskupo Rimanto Norvilos Kalėdinis laiškas
Visus nuoširdžiausiai sveikinu sulaukus šv. Kalėdų, skelbiančių kūdikėlio Jėzaus gimimą.
Šiemet Viešpaties atėjimą švenčiame Tikėjimo metais. Būtent tikėjimas mums padeda geriausiai suprasti didžią šv. Kalėdų paslaptį – Dievas tampa silpnu, nuo kitų visiškai priklausomu žmogumi, kad dovanotų mums amžinąjį gyvenimą. Jis atsiduoda į žmonių rankas, galiausiai leidžiasi nukryžiuojamas, kad jiems padėtų, juos atpirktų. Šio pasiaukojimo priežastis – begalinis Dievo gerumas žmogui.
Kaip mums liudija Kalėdų dienos Evangelija, taip elgdamasis Jėzus žmonijai tapo Šviesa, kuri spindi tamsoje ir kurios tamsa nepajėgi užgožti (plg. Jn 1, 5). Ši šviesa įsižiebia kartu su Betliejaus žvaigžde pirmiausia Marijai, Juozapui, piemenims. Galiausiai ji tampa nenustelbiama Išganymo vilties šviesa visai žmonijai.
Viešpaties planuose daug kas prasideda nuo mažų dalykų. Taip pat ir didis Atpirkimo darbas. Visatos Kūrėjo nebuvo numatyta, kad Jėzus, atėjęs žmonių gelbėti, gimtų galingu valdovu, nei tai, kad jis būtų visuotinai pripažinta garsenybe, to laikmečio žvaigžde. Jėzus ateina pas žmones be jokios žemiškos didybės. Netgi to meto užeigoje jam neatsirado vietos, jo pirmuoju prieglobsčiu tapo labai kukli buveinė. Ir atėjusį į žmonių pasaulį Jį pasitiko tik paprasti piemenys. Šios dienos Evangelija taip nusako šiuos dalykus: „Pas savuosius atėjo, o savieji jo nepriėmė“ (Jn 1, 11).
Siekdamas žmones atpirkti, pradėdamas nuo paprastų dalykų, Dievas vis labiau skatina žmogų bendradarbiauti su savo Kūrėju. Jis žmogų veda iki sąmoningo apsisprendimo prisidėti prie didžio Išganymo plano, kartu ir savomis pastangomis siekti amžinojo gyvenimo.
Tokiu būdu veikdamas, Dievas kartu mums parodo, jog trokštant Jo bendrystės ir palankumo nereikia kažko nepaprasto, sensacingo, sunkiai įgyvendinamo. Kartu taip Viešpats padeda suprasti, jog ir didžiausia Dievo dovana – amžinasis gyvenimas yra pasiekiamas visiems to norintiems. Taigi šv. Kalėdos tampa vilties ženklu visiems. Ir mažiausiems, ir didžiausiems. Ir turtingiems, ir vargšams. Ir mokslo žmonėms, ir nemokantiems skaityti. Visi be išimties esame kviečiami pasinaudoti išganymo dovana ir visi, bendradarbiaudami su Kristumi, galime šią dovaną laimėti.
Tai labai jautriai pastebi apaštalas Paulius, sakydamas, jog Dievui: „...brangus kiekvienos tautos žmogus, kuris jo bijo ir teisingai gyvena“ (Apd 10, 35). Dar kitaip šią mintį išreiškia psalmininkas: „Geras kiekvienam yra Viešpats ir gailestingas visiems savo kūriniams“ (Ps 145, 9) .
Didis Kalėdų stebuklas skatina mus ne tik atrasti bei pažinti begalinį Dievo gerumą, bet ir tuo gerumu dalytis su visais. Šiuo laiku ypač jautriai mūsų širdyse nuskamba ir evangelisto Luko užrašytas paties Jėzaus paraginimas: „Būkite gailestingi, kaip ir jūsų Tėvas gailestingas“ (Lk 6, 36).
Ir kiti Jėzaus žodžiai: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 40) šventiniu Kalėdų metu ypač gyvai ragina mus nelikti abejingus šalia mūsų gyvenantiems žmonėms, kurie dėl senatvės, ligos, materialinių nepriteklių, dėmesio ar vilties stokos kenčia, jaučiasi vieniši. Šv. Kalėdų laiku būkime solidarūs su visais. Ir su tais, kurie mums draugiški ir mieli, ir su tais, kurie nėra mums palankūs. Mūsų tikras, nesuvaidintas geranoriškumas tepadeda visiems pažinti Dievo ir artimo meilę, įkūnijamą gerumo darbais. Tokios pastangos ir mūsų pačių kalėdinį džiaugsmą padarys didesnį.
Marijampolė, Kalėdos 2012