Šią savaitę „Lietuvos muziejų kelias“ užsuka į Kintus, Priekulę, Dreverną, Klaipėdą ir rugsėjo 15 dieną baigia savo kelionę Lietuvos jūrų muziejuje.
Rugsėjo 12 d., trečiadienį, nuo 12 val. lankytojų lauks Kintų Vydūno kultūros centras (Kintai, Šilutės raj.) ir kvies į renginį „Kuo savitas Pamario kraštas“.
 |
| Kintų Vydūno kultūros centras |
Vyks edukacinė pamoka „E. V. Berbomas – Vėtrungių tėvas“, ekskursija po muziejų ir edukacinė pamoka „Kuo savitas mano Pamario kraštas“. Taip pat emalio meno kolekcijos „Pamario ženklai“ parodos pristatymas bei edukacinė pamoka „Dailininko kūrybinės idėjos išraiška emalio miniatiūroje“.
Renginyje lankytojai susipažins su unikalia Pamario krašto asmenybe E. V. Berbomu, sužinos apie jo nuveiktus darbus, kurie iki šiol garsina mūsų kraštą. Ekskursijoje po Vydūno muziejų iš arčiau pažins Vydūno asmenybę, matys filmuotą archyvinę medžiagą. Aplankys ir naują 10–tąją profesionalaus meno laboratorijos parodą „Pamario ženklai“, sužinos visas paslaptis, kaip gimsta nuostabūs ir nepakartojami emalio kūriniai.
Renginys organizuojamas Vydūno muziejuje, buvusios parapijinės mokyklos pastate, statytame 1705 metais.
Rugsėjo 13 d., ketvirtadienį, 12 val. „Muziejų kelias“ stabtels Priekulėje, į renginius kvies Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus.
 |
| Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejus Priekulėje |
12 val. parodos „Žandaro sodybos istorija“ atidarymas. Parodoje pristatoma muziejaus istorija nuo XX a. pradžios iki dabarties. Autentiška aplinka, išlikę seni daiktai ir architektūros elementai – esminiai parodos akcentai. Renginys vyks muziejuje – buvusioje žandarmerijoje. Mažojoje Lietuvoje - tai geriausiai išlikęs tokios valdinės paskirties pastatų kompleksas.
14 val. pažintinė ekskursija „Iš Priekulės istorinės atminties“. Ekskursijos metu muziejininkai kvies pasivaikščioti po Priekulės miestelio centrą, parodys įvairius paveldo objektus ir papasakos apie istorinę jų praeitį.
Rugsėjo 14 d., penktadienį, nuo 17 val. lankytojų lauks Drevernoje (Klaipėdos raj.) įkurta Jono Gižo etnografinė sodyba, kurioje pristatoma dokumentinių filmų retrospektyva, skirta J. Gižo 145–osioms gimimo metinėms.
 |
| Jono Gižo etnografinė sodyba Drevernoje |
Renginio „Laivadirbį Joną Gižą prisimenant“ programoje:
17 val. pamario sakmės ir folklorinio ansamblio koncertas;
18 val. dokumentinio filmo peržiūra – lavadirbio dukters Ievos Gižas interviu;
18.30 val. dokumentinio filmo „Kurėnas“ peržiūra.
Šiemet liepą minėjome laivadirbio Jono Gižo 145–ąsias gimimo metines. Todėl įsiliedami į projektą „Lietuvos muziejų kelias“ muziejininkai nori darsyk visiems priminti garsųjį Drevernos meistrą. Šį žmogų atrado Jūrų muziejaus istorikai. Nors miręs jis 1940–aisiais, tačiau prisiminimus išsaugojo ir papasakojo dukra Eva Gižas. Renginyje pamėginsime sugrąžinti buvusį laiką ir žiūrėdami dokumentinį filmą, kurtą daugiau nei prieš dešimtmetį, darsyk atgaivinsime istorikų surengtos ekspedicijos akimirkas bei Evos Gižas pasakojimus.
Renginys vyks rekonstruotoje Jono Gižo etnografinėje sodyboje, kur veikia vienas naujausių Lietuvoje muziejų. Šis muziejus lankytojams atveria garsaus Pamario krašto laivadirbio Jono Gižo skrynią, pasakoja apie jo asmenybę, nuveiktus darbus, burvalčių statybos technologiją, žvejybos tradicijas.
Rugsėjo 14 d. lankytojus renginiais džiugins ir Klaipėdoje esantys Pilies bei Mažosios Lietuvos istorijos muziejai.
 |
| Pilies muziejus Klaipėdoje: princo Karlo poterna |
Rugsėjo 14 d. nuo 14 val. Pilies muziejus bei piliavietė lauks renginyje „Ten, kur susilieja Nemuno ir Dangės upės“. Pažintinės-meninės programos metu, moderniųjų technologijų pagalba bus pristatoma naujai sukurta interaktyvi Klaipėdos pilies istorijos versija. „Ateik, pamatyk, išgirsk ir pats išbandyk!“- kviečia muziejininkai.
Autentiškose XVI–XVIII a. poternose lankytojai susipažins su Klaipėdos pilies ir miesto raida. Pamatys piliavietėje ir senamiestyje rastus ir eksponuojamus archeologinius radinius, dokumentus, Klaipėdos miesto antspaudus, rekonstruotus XVII a. kostiumus. Išvys Renesansinės Klaipėdos simbolį – pilyje rastą XVI a. vidurio auksinį žiedą su brangakmeniu. Makete vaizduojama Klaipėdos pilis ir miestas XVII a. antroje pusėje. 20 vietų kino salėje susipažins su Klaipėdos miesto sovietine kino kronika, o patys smalsiausieji išvys miesto viziją XXI a.
Rugsėjo 14 d. 16 val. Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje vyks paskaita apie Klaipėdos reformatų bažnyčią ir reformatų bendruomenės istoriją.
 |
| Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus pastatas |
Vokiečių mokslininkų parengtos parodos „Kultūros tiltai. Danielius Ernstas Jablonskis: ankstyvosios apšvietos amžius“ fone Klaipėdos universiteto doc.dr. Arūnas Baublys“ atskleis mums dar menkai žinomus Klaipėdos reformatų bažnyčios ir reformatų bendruomenės istorijos puslapius.
Viename seniausių Klaipėdos senamiesčio namų, pastatytame XVIII a. pabaigoje, įsikūręs didžiausias Klaipėdos krašto istorijos muziejus. Čia galima susipažinti su pagoniška ir krikščioniška krašto kultūra, paklaidžioti senųjų kartografų žemėlapiais, suprasti kaip formavosi Rytų Prūsija ir Klaipėdos kraštas. Pamatyti senąją Klaipėdą atvirukuose ir fotografijose. O besidomintys šio krašto amatais pamatys ne tik kuo puošdavosi šio krašto žmonės, bet ir kokius avilius bitėms iš šiaudų rišdavo.
Rugsėjo 15 d., šeštadienį, „Lietuvos muziejų kelias“ pasieks galutinę stotelę – Lietuvos jūrų muziejų ir kvies smagiai praleisti laiką Pajūrio žvejo etnografinėje sodyboje.
Užbaigiant projektą „Lietuvos muziejų kelias“ Pajūrio žvejo etnografinėje sodyboje nuo 13 iki 15 val. Mažosios Lietuvos muziejai demonstruos lankytojams ir renginio svečiams savo muziejuose vedamus edukacinius užsiėmimus: Mažosios Lietuvos istorijos muziejus pakvies patiems pasigaminti iš molio Klaipėdos miesto antspaudą, Laikrodžių muziejaus darbuotojai padės susikurti savo individualų laikrodį, Prano Domšaičio galerija atskleis tapybos paslaptis,K. Banio etnografinė sodyba-muziejus mokins sukurti jaukią namų aplinką nuo senovės naudojamu būdu – karpiniais, Laisvės kovų ir tremties muziejus parodys pačias neįtikėtiniausias laiškų rašymo galimybes, Neringos istorijos muziejus supažindins su tinklų mezgimo būdais bei padės nusipiešti savo šeimos vėtrungę, Thomo Manno memorialinis muziejus – „Nieko nėra be tradicijos“ atskleis T. Manno asmenybę per jo rašymo subtilybes, Kintų Vydūno kultūros centras pademonstruos „Vydūno rašybą“, Lietuvos jūrų muziejus išmokys jūrinių vėliavėlių kalbos, jūrinių virvių rišimo būdų, supažindins su burlaivių tipais.
Lietuvos jūrų muziejus – jūros gamtos ir istorijos pažinimo kompleksas, įsikūręs unikalioje Kuršių nerijos vietoje – Kopgalyje, kurį iš trijų pusių skalauja Baltijos jūra ir Kuršių marios.
 |
| Pajūrio žvejo etnografinė sodyba |
Muziejus įsikūrė rekonstruotame XIX amžiaus pabaigos Nerijos forte. Centrinis tvirtovės rediutas buvo pritaikytas akvariumui ir jūrų faunos ekspozicijai, kazematai po pylimu puikiai tiko eksponuoti laivybos istoriją, pabūklų aikštelėse vietą surado senoviniai ir modernūs inkarai. Čia taip pat buvo įrengti lauko baseinai ruoniams ir jūrų liūtams bei pingvinariumas pirmiesiems muziejaus gyventojams – pingvinams. Pakeliui į muziejų iškilo laivų-veteranų aikštelė, kurioje lankytojus stebina didžiausi muziejaus eksponatai – net kelis šimtus tonų sveriantys laivai, o senosios žvejų gyvenimo tradicijos atgyja pajūrio žvejo etnografinėje sodyboje. Šiandien tai modernus ir dinamiškas Lietuvos muziejus.
Informaciją parengė Lietuvos muziejų kelio Mažojoje Lietuvoje koordinatorė, Lietuvos Jūrų muziejaus Ryšių su visuomene skyriaus muziejininkė edukologė Loreta Rimkienė.
Detali „Lietuvos muziejų kelio“ programa skelbiama Lietuvos muziejų portale www.muziejai.lt