Sausio 14 d. Lietuvos nacionaliniame dramos teatre bus galima išvysti garso virtuozo Gidono Kremerio (su Kremerata Baltica orkestru) ir Slavos Polunino tandemą įspūdingame šou „Sniego simfonija“.
Tai - unikalus spektaklis, kur pagal vieną partitūrą suderinamos, rodos, absoliučiai skirtingos raiškos formos. Čia muzika, pantomima, spalvos, fantasmagoriški liūdnųjų juokdarių kostiumai, subtilus humoras susilieja į darnią sakmę, galop užgriūvančią žiūrovus sniego lavina. Patekus į šią sniego simfoniją, tampa nesvarbu, koks tavo amžius. Kiekvienas įsijaus į dviejų didžių grandų sukurtą atmosferą ir pajus orą persismelkus jų įkvėpimu.
„Visi į pasirodymą atėję žmonės tvirtina, kad svarbiausia jame tai, kad kiekvienam suteikiama galimybė sugrįžti į savo vaikystę,“ – slaptas žiūrovų emocijas po šou atskleidžia Slava Poluninas.
Kas tai – cirkas ar koncertas? Vienbalsio atsakymo nėra. To neįmanoma įsprausti į cirko ar tiesiog koncerto rėmus.
Gidono Kremerio su „Kremerata Baltica“ orkestru ir Slavos Polunino kūrybinio susitikimo ant scenos premjera įvyko 2011 m. Izraelyje, Tel Avive. Jie drąsiai ryžosi avantiūrai ir nusprendė pradėti kažką visiškai nauja. Garsieji kūrėjai bandė priartinti klasikinę muziką prie spektaklio ir pamatė, kad pats spektaklis kinta kartu su kuriama muzika. Tai kūrybinis nuotykis, kai nevengta drąsių ieškojimų, neįprastų formų ir atrasta stipri emocinė kalba, kuriai nereikalingi žodžiai. Visa tai sukurta scenoje dirbant su savo išskirtiniais ansambliais. Klasikinės muzikos ir scenos meno asų bendradarbiavimas garantuoja jums įstabų, emocionalų ir lyrišką vakarą.
Daugkartinio „Grammy“ nominanto ir laimėtojo Gidono Kremerio ir žymiojo „Kremerata Baltica“ orkestro pristatinėti, matyt, nereikia. Orkestras be baimės peržengia įprastas klasikos interpretavimo ribas. O muzikos virtuozas, Gidonas Kremeris, klausytojų niekada nekvietė į paprastas, niekuo neišsiskiriančias muzikines keliones. Vienas žymiausių pasaulio dirigentų Herbertas von Karajanas jį pavadino „geriausiu ant šios žemės vaikščiojančiu smuikininkų“. Ir tai yra faktas.
„Groti tik jau išėjusių kompozitorių muziką ar pateikti ją taip, lyg būtume vaškinių figūrų muziejuje – nėra didelis iššūkis. Nenoriu, kad mano muzika būtų patogi. Trokštu, kad ji išplėstų ir priverstų išsiveržti klausytojų sielas,“ – Didžiosios Britanijos laikraščiui „The Guardian“ sakė smuikininkas ir kompozitorius Gidonas Kremeris.
Slava Poluninas mums nėra taip gerai pažįstamas. Tačiau, pasak Niujorko televizijos, visi, kas apie jį girdėjo, žino Slavą Poluniną kaip geriausią pasaulio klouną. Kažkas, vadinamas klounu, galbūt galėtų įsižeisti, tačiau Slavos Polunino nuomone, tai – didžiausias komplimentas. Londono laikraštis „The Times“ visiškai nesidrovėdamas šį menininką apibūdino kaip amžiaus teatro klasiką.
Užuot tapęs inžinieriumi, jis pradėjo savarankiškai gilintis į pantomimos meną, kurį pats apibūdina kaip „ekspresyvų idiotizmą“. Būtent pantomima ir atnešė jam didžiąją sėkmę. Slava Poluninas yra „Kvailių akademijos“, teatro „Licedeji“ ir žymiojo „Asisiai“ pasirodymo kūrėjas. Pirmojo šio pasirodymo etiuduose žaidžiama dviem dideliais pripučiamais telefonais ir kalbama apie meilę ir vienatvę, supratimo ilgesį, praradimo kartėlį – pačiomis universaliausiomis temomis pasaulyje.
„Tai teatras, kur svajos virsta pasakomis ar ritualine magija. Čia pati auditorija gali tapti spektaklio bendraautore. Tikiu, kad tai vilties ir svajonių teatras, pilnas kraštutinių jausmų ir išgyvenimų. Jame susipina tragedija ir komedija, absurdas ir naivumas, švelnumas ir žiaurumas ar meilė ir neapykanta. Tai teatras, išvengiantis bet kokio apibrėžimo, bandymo jėga įstatyti jį į rėmus ir uzurpuoti jo laisvę,“ – sako XX a. teatro legenda Slava Poluninas.
Dviejų scenos legendų talento dėka, sukurta „Sniego simfonija“ – niekada nesibaigiančios gastrolės po pasaulį. Šis renginys, neabejotinai, pažadins visus jūsų kūno pojūčius.Jo metu tai pradėsite juoktis, tai verkti, gal nuliūsite ar pyktelėsite, susimąstysite... Tačiau, šiukštu, neliksite abejingi.
Bilietus galima įsigyti visose Tiketos kasose.