Toks buvo Jono liudijimas, kai žydai iš Jeruzalės atsiuntė pas jį kunigų ir levitų paklausti: „Kas tu esi?“ Jis prisipažino nesigindamas. Jis prisipažino: „Aš nesu Mesijas!“ Jie ir vėl klausė: „Tai kas gi tu? Gal Elijas?“ Jis atsakė: „Ne!“ – „Tai gal tu pranašas?“ Jis atsakė: „Ne!“ Tada jie tęsė: „Tai kas gi tu, kad mes galėtume duoti atsakymą tiems, kurie mus siuntė? Ką sakai apie save?“
Jis tarė:
„Aš – tyruose šaukiančiojo balsas:
Taisykite Viešpačiui kelią!,
kaip yra kalbėjęs pranašas Izaijas“.
Atsiųstieji buvo iš fariziejų. Jie dar jį klausinėjo: „Tai kam tu krikštiji, jei nesi nei Mesijas, nei Elijas, nei pranašas?“ Jonas jiems atsakė: „Aš krikštiju vandeniu. O tarp jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate, kuris po manęs ateis, – jam aš nevertas atrišti kurpių dirželio“.
Tai atsitiko Betanijoje, anapus Jordano, kur Jonas krikštijo.
Kiti skaitiniai: 1 Jn 2, 22–28; Ps 98
Evangelijos skaitinį komentuoja kun. Kęstutis Dvareckas
Manau, dažnam iš mūsų vis iš naujo atgyja noras būti svarbiu, pranašesniu už kitus. Pasitaiko, kad šio noro išjudinti einam Dievo link sklidini klausimų - ką daryt, kad Tu padėtum man įsitvirtinti, aplenkti.
Šiandienos Geroji Naujiena Jono krikštytojo pavyzdžiu veda mus į laisvę iš egocentrizmo narvo. Į laisvę būti, augti, gyventi ne savo ištekliais, sumanumu ar pažintimis pasikliaunant, ne sau ir visiems įrodinėjant, kad esame mylėtini, o gyventi Dievo Dvasios Jėga, gyventi mylimųjų gyvenimą, kai vis tvirčiau įsitikini – mūsų pergalė slypi ne mūsų įvairiose veiklose, o drąsoje nebetrukdyti veikti Dievui, Jo pergalingai Meilei kasdienybėje. Jis visa veikia visame kame... Jam – Dievo mylimam vaikui – skirta manyje augti, o man mažėti – tik keletas sakinių vedančių į Jono nuolankumą.
„Tarp Jūsų stovi tas, kurio jūs nepažįstate“ (26 eil.) – skelbia mums Evangelija, kai pasiklydę ir pavargę nuo laimės žvejybų, apvalyti ir aptramdyti savojo silpnumo patirtyse, ieškom Jo – Gyvenimo, Kelio į save, pergalę, išeitį, vienintelio Kelio namo (plg. Jn 14,6 ). Jis mūsų laukia ne tik peržengus mirties slenkstį, kuo tikim, bet Jis atviras susitikimui kiekvieną akimirką – Jis yra tarp mūsų, jei tik išdrįstam susitikti ne savo vardu, bet Jo... (plg. Mt 18,20) Ir Jis atpažįstamas vis labiau nykstant manojo „aš“ svarbai.
Bernardinai.lt
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
