Šiaulių vyskupijos šeimų šventė „Sustiprink mūsų tikėjimą“ jau dvyliktą kartą sukvietė į miesto areną apie 5 tūkstančius dalyvių iš visos Lietuvos.
Kartu su vyskupu Eugenijumi Bartuliu ir Šiaulių vyskupijos kunigais šv. Mišias Arenoje aukojo bei popoiežiaus Benedikto XVI palaiminimą perdavė nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi.
Šiauliuose prasidėjusi tradicija prieš kurį laiką prigijo ir Vilkaviškio vyskupijoje - šiais metais panašią šventę ji surengė Alytuje.
Vyskupas Eugenijus Bartulis neabejoja: „Bažnyčia pirma turi eiti šeimų link, užuot laukusi, kad jos ateitų.“ Ši šventė – vienas, bet ne vienintelis tokio bendravimo pavyzdys.
Metų pradžioje Šiaulių vyskupijos šeimos tradiciškai susiburia į savo šventę. Kokia šio renginio prasmė? Kokių tendencijų pastebite?
Mūsų troškimas – pirmiausia atkreipti dėmesį į šeimas, ir į tas gerąsias šeimas, kurios gyvena vienybėje su Viešpačiu. Vyskupijos šeimų šventė – tai proga atnaujinti Santuokos sakramentą, bendrauti tarpusavyje šeimoms, kurios jau eina Dievo rodomu keliu. Trokštame, kad per tai jos sutvirtėtų dar labiau, kad dar labiau susivienytų ir pajustų, jog nėra vienišos. Kad pajustų, jog yra daug gražių šeimų, kad šis susitikimas atneštų vilties, džiaugsmo, matant, kad ne visos šeimos yra suirusios ar problemiškos. Susirenka ir daugiavaikės šeimos, kurios neretai jaučiasi nesuprastos ir nemylimos. Mes norime parodyti joms daugiau meilės.
Dabar jau atvažiuoja žmonių ir iš Kretingos, Panevėžio, Kauno, Vilniaus, Prienų, Druskininkų... Nors nevadiname jos Lietuvos šeimos švente, tačiau žmonės vieni kitus pakviečia čia. Matau, kad ir Vilkaviškio vyskupija pasekė mūsų pėdomis.
Kadangi šventė vyksta jau 12 kartą, žmonės jos tiesiog laukia. Daug prisideda parapijos, kuriose platinami bilietai. Į pirmuosius renginius kvietėme nemokamai, tačiau pamatėme, kad tuomet žmonės nejaučia atsakomybės. Dabar šventės dalyvių bilietai platinami už nedidelę auką, tada žmonės atsakingiau žiūri.
 |
Šventės idėja man kilo, kai dalyvavau tarptautinėje Pasaulio šeimų šventėje Romoje jubiliejiniais 2000 metais. Grupė maldininkų didžiulėje Šv. Petro aikštėje išgyvenome nepaprastai gražų renginį kartu su popiežiumi. Parvažiavus kilo mintis kai ką panašaus surengti ir mūsų vyskupijoje, ir štai – šventė prigijo.
Šiais metais dalyvavo apie 5000 žmonių, tačiau labai sunku pasakyti tikslų skaičių.
Šventės metu buvo užsiminta apie Šiaulių vyskupijos Sielovados centro plėtrą. Kokia dabartinė jo situacija?
Šalia Šiaulių katedros jau beveik baigtas įrengti vyskupijos Sielovados centras, kuriame glaudžiasi Šeimos, Jaunimo, Katechetikos centras, Evangelizacinis centras, Skautų, Ateitininkų, Katalikių moterų ir kitos organizacijos, veikiančios mūsų vyskupijoje. Centrai jau dirba naujose patalpose, kur yra ir maždaug 150 vietų salė, koplyčia. Ten nuolat vyksta renginiai, tikrai daug gyvybės. Kol kas dar nepersikėlė tik kurijos sekretoriatas, bet netrukus tai padarysime.
Šis centras pastatytas praktiškai vien užsienio katalikų ir įvairių užsienio organizacijų lėšomis. Negavome jokios paramos nei iš Vyriausybės, nei iš savivaldybės.
Šeimos šventėje nuskambėjo kvietimas ir Lietuvos katalikams, ypač vyskupijos nariams nors minimalia auka paremti svarbią šio centro veiklą. Kokiu būdu jie gali tai padaryti?
Manau, kad šis centras yra, ko gero, pats svarbiausias statinys mūsų vyskupijoje. Egzistuoja įvairių institucijų, įvairių pastatų, tačiau, žvelgiant tikėjimo šviesoje, negalime nepabrėžti jo svarbos: čia ruošiami vaikai sakramentams, jaunavedžiai – santuokai, bendrauja tikybos mokytojai ir t. t. Šiame centre ugdomi žmonės dvasiškai, ruošiami gyvenimui ne tik žemėje, bet ir amžinybėje. Tad tai pats reikšmingiausias pastatas. Jį išlaikyti nėra lengva, nes plotai dideli, tad ir komunalinių patarnavimų kaštai nemenki, gerai žinome. Tad reikalinga visų žmonių parama, susitelkimas. Mes rūpinamės visų vyskupijos parapijų žmonėmis: šeimomis ir jų vaikais. Tai – visos vyskupijos gėris, tad natūralu, kad žmonės jaustų, jog šis centras yra jų rankose. Už kiekvieną pagalbą mes esame labai dėkingi.
 |
Kaip tai padaryti konkrečiai? Šventės metu apašalinis nuncijus arkivyskupas Luigi Bonazzi iškėlė mintį, kad kiekviena vyskupijos šeima galėtų kas savaitę sutaupyti, pavyzdžiui, 5 litus. Auką žmonės gali perduoti individualiai ar atnešti kas mėnesį ar kas pusmetį savo parapijos klebonui, nurodant, kad ji skirta Sielovados centrui. Tai paprasčiausias būdas.
Gal ne kiekvienas žinome, kokią veiklą vykdo vyskupijos Šeimos centras?
Mūsų centro veikla gerai išryškėjo per šios šventės organizavimą: buvo suburta net iki pusantro šimto jaunimo savanorių, sukviesti atlikėjai, paruoštas liturgijos šventimas arenoje ir t. t. Tačiau ištisus metus centras nuolat rūpinasi jaunavedžių rengimu santuokai, išsiskyrusiomis šeimomis, šeimomis, kuriose patiriamas smurtas, šeimos stovyklomis, savaitgalių programomis ir t. t. Centro salėje vyksta įvairūs renginiai plačiai visuomenei.
Beje, Šiaulių vyskupijos Šeimos centre įdarbinti du žmonės: vadovė ir pagalbininkė, visi kiti yra savanoriai.
Atsižvelgdamas į savo sielovados patirtį, kaip vertinate šeimų situaciją šiandien?
Mūsų rūpestis – žmones priartinti prie Bažnyčios, o kartu – Bažnyčia turi priartėti prie šeimų. Pavyzdžiui, aš pats turiu įvairių šeimų būrelių. Nespėju lankytis atskirose šeimose, tad labai mėgstu bendrauti su šeimų grupėmis. Mes susitinkame vienuose ar kituose namuose, turime savo programą – bendraujame nuolatos. Manau, kad tik šitoks yra kelias – eiti į šeimas. Kaip darė Kristus. Juk Jis nelaukė, kad ateitų žmonės, Jis pats ėjo, bendravo su žmonėmis, su šeimomis. Manau, kad mūsų ateities misija yra eiti į šeimas. Eiti ir priartėti prie jų. Kito kelio nėra – tik eiti, bendrauti ir skleisti tą linksmą Gerąją Naujieną.
Kalbino Saulena Žiugždaitė