Įvairių skaičiavimų duomenimis, krikščionys evangelikalai sudaro 25-30% arba 70-80 mln. JAV gyventojų. Šalyje veikia tūkstančiai evangelinių bažnyčių, kurios didžia dalimi egzistuoja dėka savo narių dovanojamų lėšų.
Kaip 2007 m. rašė verslo svetainė Allbusiness.com Amerikos evangelikalų bendros pajamos siekė 2,1 trilijoną dolerių.
Jei jie visi sumokėtų savo bažnyčioms Senojo Testamento dešimtinę, tuomet jos būtų pasakiškai turtingos. Nors evangelikalai yra patys dosniausi Amerikos tikintieji, tačiau dešimtą dalį savo pajamų, pagal vieną tyrimą, bažnyčiai moka mažiau nei ketvirtadalis jų.
Dauguma evangelikalų dvasininkų ir nereikalauja dešimtinės. Nacionalinės evangelikalų asociacijos (NEA) duomenimis, 58% bažnyčios vadovybės netiki, kad Biblija reikalauja šito iš krikščionių. Priešingos nuomonės laikosi 42%.
Kita vertus, NEA apklausa parodė, kad 95% iš Bažnyčios vadovų savo bendruomenei aukoja bent dešimtadalį savo atlyginimo.
Pasak kito tyrimo, vidutiniškai evangelinės bažnyčios narys aukoja 4% savo pajamų.
Tačiau lieka neaišku kiek respondentai yra sąžiningi. Purdue universiteto sociologijos profesorius Danas Olsonas, kuris studijavo dešimtinės mokėjimo šiuolaikinėje Amerikoje paprotį, įtaria, kad iš tikrųjų eilinių evangelikalų aukos siekia 1-2%.
Nors Jungtinėse Valstijose bažnyčia atskirta nuo valstybės, vyriausybė gali sudaryti sutartis su religinėmis organizacijomis, kurioms valdžios institucijos teikia paramą skirtą, pavyzdžiui, kovai su nepilnamečių nusikalstamumu.
Kongresas reguliariai skiria tam dideles sumas. Pavyzdžiui, Atstovų rūmai skyrė vieną milijoną dolerių mažame evangeliniame Malone koledže (Ohajas) įrengti treniruoklių salė. Tai buvo padaryta paraginus respublikonų kongresmenui Ralphui Regulai, kurio apygardoje yra koledžas.
Evangelikalų Fullerio dvasinė seminarija Kalifornijoje gavo 2 mln. dolerių tirti priklausomybes nuo lošimų ir nepilnamečių nusikalstamumo reiškinius.
Pagaliau evangelinėms bažnyčioms nėra svetima komercinė veikla, iš kurios gautos pajamos, esant tam tikroms sąlygoms, nėra apmokestinamos.
Pavyzdžiui, praeityje garsaus televizijos pamokslininko Jimmy Swaggarto, kuris ne kartą buvo nutvertas susitikinėjant su prostitutėmis, vadovaujamos bažnyčios turtas ir pajamos 1986 m. sudarė 141 mln. dolerių. (SĄSAJA:https://www.youtube.com/watch?v=3UZAhTlzSHk).
Nenuostabu, kad Amerikos bažnyčiose, įskaitant evangeliškąsias, periodiškai kyla finansiniai skandalai, kurie, paprastai būna susieti su jų vadovų išlaidumu.
Pavyzdžiui, 2007 metais, buvo priverstas atsistatydinti evangelikalų Oralo Robertso universiteto prezidentas, Richardas Robertsas, kuris yra jo įkūrėjo sūnus.
Prezidentas buvo apkaltintas, kad jo žmona išleido tik vienoje parduotuvėje 39 000 dolerių, kuriuos paėmė iš universiteto iždo, kad viena jo dukterų skrido atostogauti į Bahamų salas lėktuvu priklausančiu universitetui, išleidusi ten 29 411 iždo dolerių, kad jis turi savo vaikams arklides su žirgais.
Tuo metu, universiteto skola siekė 50 mln. dolerių.
Tikslių duomenų apie Amerikos bažnyčių pajamas niekas kitas, išskyrus jas pačias, nežino, o šia informacija dalintis jos nėra teisiškai įpareigotos. Visos kitos pelno nesiekiančios organizacijos, kurios yra atleistos nuo mokesčių Jungtinėse Amerikos Valstijose, privalo kiekvienais metais pateikti mokesčių institucijoms, vadinamąją Forma № 990, su išsamiomis finansinėmis ataiskaitomis. Bet bažnyčioms šis reikalavimas netaikomas.
Tad pasitikėjimo principas gali būti lengvai sulaužomas, jei vietoj Dievo įsitaiso Mamona.
Parengta pagal BBC.