Sausio 13-ąją Lietuvoje pralietas kraujas privertė Vakarų valstybės atsipeikėti nuo Michailo Gorbačiovo pradėtos pertvarkos sukeltos "euforijos" ir pripažinti Lietuvos nepriklausomybę tarptautiniu mastu, Laisvės gynėjų dienai skirtame minėjime Seime sekmadienį kalbėjo Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Aloyzas Sakalas.
"Vakarų demokratijos valstybės buvo užliūliuotos pasaulio galingųjų dažnai kartojamos maldelės "tik nepakenkti M.Gorbačiovui, tik nepakenkti M.Gorbačiovui", nes kitaip atseit gali sustoti M.Gorbačiovo pradėtas Tarybų Sąjungos pertvarkos procesas. Ir tik sausio 13-ąją pralietas kraujas privertė jas atsipeikėti ir suabejoti M.Gorbačiovo pertvarkos kokybe", - kalbėjo A.Sakalas.
"1991 metų sausio 13 dieną pralietas Lietuvos žmonių kraujas labai paspartino Lietuvos Nepriklausomybės pripažinimą tarptautiniu mastu", - sakė jis.
A.Sakalas svarstė, kad šiuo metu nėra tokių drąsių valstybių, kurios pripažintų, pavyzdžiui, Taivanio nepriklausomybę.
"1991 metų vasario 11 dieną, praėjus nepilnam mėnesiui nuo pralieto kraujo dienos ir beveik metams po Nepriklausomybės akto paskelbimo, Lietuvos Respubliką de jure pripažino pirmoji užsienio valstybė – Islandija. Čia reikia pabrėžti, kad tai buvo drąsi valstybė ir nieko neklausė, nei Jungtinių valstijų, nei Rusijos neklausė, ar galima pripažinti Lietuvą, jie pripažino. Šiandieną, jeigu grįšime prie šių dienų aktualijų, tarkime, aš kaip pavyzdį pasakysiu, Kinija niekaip nenori duoti nepriklausomybės Taivanio valstybei, kuri taip pat yra tokia pati demokratinė valstybė. Neatsiranda, deja, nė vienos drąsios valstybės, kuri pripažintų šitą Respubliką. Galbūt dar atsiras", - kalbėjo A.Sakalas.
Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas, kalbėdamas iškilmingame posėdyje, sakė, kad Sausio 13-oji buvo "bandymas ne tik sušaudyti Lietuvos nepriklausomybę, bet ir sustabdyti laisvėjančių tautų veržimąsi, norą kurti savarankišką gyvenimą", atgauti laisvę, Nepriklausomybę.
"Prieš 22 metus - tuomet mes tikrai buvome kitokie, mes turėjome tiek daug ryžto, tikėjimo ir vilties, kad turime gyventi kitaip – laisvai, savarankiškai valdyti savo kraštą, rūpintis žmonėmis. Mūsų tikslas buvo vienas – laisva Lietuva, ir tuomet jokie tankai mums nebuvo baisūs. Vienybę mes pajutome Sąjūdžio mitinguose ir Baltijos kely, kai rankomis susikibę, tarsi gyva grandine, nutiesėme kelią iš Vilniaus į Taliną", - kalbėjo V.Gedvilas.
Jis dėkojo užsienio šalių ambasadoriams, jų atstovaujamoms valstybėms, kurios prieš 22 metus buvo su Lietuva.
"Be jūsų, vien savo orumu ir vienybe, mes gal ir nebūtume tada sustabdę tankų. Nebūtume. Net su pergalei paaukotomis gyvybėmis, net su sužeistaisiais, kurie dar šiandien jaučia skausmą. Ir ne vien nuo įvairių fizinių negalių. Neretai ir nuo mūsų dėmesio stokos. Dėkojame jūsų žurnalistams, tada pasaulį informavusiems apie įvykius Lietuvoje. Dėkojame jūsų piliečiams, atvykusiems ginti Lietuvos laisvės ir Seime kartu su mūsų šalies piliečiais davusiems Lietuvos kario savanorio priesaiką. Nepaprastos svarbos turėjo tai, kad su mumis tada buvo demokratinės Rusijos jėgos. Demokratiškai mąstantys politikai, žurnalistai, kūrybinė inteligentija", - kalbėjo Seimo pirmininkas.
Parlamentaras Petras Auštrevičius sakė, kad kovodama už laisvę, Lietuva tapo viena ryškiausių demokratijų ir laisvės simboliu.
"1991 metų sausio 13-osios nakties įvykiai įrodė, kad neginkluoti Lietuvos žmonės yra pernelyg stiprūs, kad juos įveiktų didžiausia tuo metu pasaulio karinė jėga. Nuoširdus ir tikras daugelio pasaulio žmonių tuometinis solidarumas su Lietuva yra nepamirštamas visos žmonijos kovos už laisvę istorijos puslapis. Lietuva nenuilstama kova už savo laisvę ir nepriklausomybės įtvirtinimu tapo viena ryškiausių demokratijų ir laisvės simboliu. Tuo Lietuva patvirtino, kad ji nėra tiesiog dar viena laisvės "vartotoja", nuolankiai dėkojanti susiklosčiusioms istorinėms aplinkybėms ar atsitiktiniams įvykiams", - teigė P.Auštrevičius.
Sekmadienio rytą Seime vyko iškilmingas šiai dienai skirtas minėjimas, kuriame dalyvavo esami ir buvę valstybęs vadovai, laisvės gynėjai.
Sausio 13-oji Lietuvoje minima kaip Laisvės gynėjų diena, pagerbiant žuvusiuosius 1991 metų sausio 13 dieną per sovietų kariuomenės veiksmus Vilniuje.
Sovietai tuomet karine jėga mėgino nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, 1990-ųjų kovo 11 dieną paskelbusią šalies nepriklausomybę nuo SSRS.
Sovietų kariuomenei ir specialiesiems daliniams užimant Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, žuvo 14, nukentėjo daugiau kaip tūkstantis beginklių žmonių.
Nors kariškiams pavyko užimti Televizijos bokštą bei Lietuvos radijo ir televizijos pastatą, jie neišdrįso pulti tūkstančių žmonių saugomo tuometinės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pastato.
