Kasmet į Europos Sąjungos universitetus ir kitas aukštąsias mokyklas įstoja beveik keturi milijonai studentų. Jie pradeda naują savo gyvenimo etapą ir tikisi įgyti tokių žinių bei gebėjimų, kurie bus naudingi būsimoje profesinėje veikloje. Daugelis iš jų puikiai prisimena studijuoti juos įkvėpusius mokytojus. Mokytojai, kuriuos jie sutiks aukštojoje mokykloje, bus ne mažiau svarbūs.
Vis dėlto tik nedaugelis šalių sistemingai investuoja į dėstymo kokybės gerinimą. Universitetų kokybė dažniausiai vertinama pagal mokslinių tyrimų veiklą. Tą patvirtina ir didėjanti šiuo metu taikomų universitetų reitingavimo sistemų, iš esmės grindžiamų mokslinių tyrimų rezultatais, svarba. Tačiau kitoks modelis yra ne tik įmanomas, bet ir skatintinas. Universitetų meistriškumas negali ir neturi būti vertinamas vien pagal mokslinių tyrimų veiklą. Juk universitetai vykdo svarbią misiją ir kitose visuomenės bei ekonomikos srityse. Suburdami šią grupę žengiame pirmąjį žingsnį, kad pakeistume padėtį ir sutelktume dėmesį į mokymą.
Mokymo kokybė aukštojo mokslo institucijose – svarbiausias studentų potencialo išlaisvinimo ir klestinčios ekonomikos bei visuomenės kūrimo veiksnys. Aukštos kvalifikacijos dėstytojai ir juos remiančios institucijos bei sistemos daro akivaizdų poveikį šiems uždaviniams.
Šios grupės subūrimas – vienas iš platesnės valstybių narių aukštojo mokslo modernizavimo ir išsamaus aukštojo mokslo sistemos vertinimo strategijos etapų. Pirmuosius dvejus veiklos metus grupė daugiausia dėmesio skirs mokymo meistriškumui aukštosiose mokyklose ir mokymosi aplinkos pritaikymui prie skaitmeninės eros reikalavimų. Aukštasis mokslas daro vis didesnį poveikį žinių ir gebėjimų, kurių reikia Europai, kūrimui ir sklaidai. Kokybiškas aukštasis mokslas – konkurencingų ekonomikos privalumų šaltinis, o krizės laikais – dar ir tvaraus ekonomikos atsigavimo veiksnys. Be to, aukštasis mokslas yra svarbi socialinės pažangos paskata, nes aukštųjų mokyklų absolventai yra pasirengę kūrybiškai spręsti kylančius uždavinius. Be to, visame pasaulyje gerėjant aukštojo mokslo kokybei, didėja aukštųjų mokyklų konkurencija.
Visi žinome, kad aukštos kvalifikacijos darbuotojai yra tvaraus ekonomikos augimo garantas. Šiandien studijuoti aukštosiose mokyklose nori vis daugiau jaunuolių ir vyresnio amžiaus asmenų. Tai puiki žinia ne tik Europai, bet ir jos žmonėms – aukštųjų mokyklų absolventams lengviau gauti darbą ir atlaikyti konkurenciją vis daugiau reikalavimų keliančioje darbo rinkoje. Žinių ekonomika reiškia, jog darbo vietų pobūdis pasikeis iš esmės, kad absolventams reikės nuolat atnaujinti žinias ir įgyti naujų gebėjimų.
Jei norime užtikrinti, kad aukštojoje mokykloje studijuotų visi tai gebantys ir kad mūsų universitetuose studentams būtų suteikta reikiamų gebėjimų, turime keistis. Turime keisti kultūrą. Turime keistis, kad į aukštąsias mokyklas pritrauktume daug jaunimo, įskaitant jaunuolius, kurie studijuoti net neketino. Turime spręsti problemas, susijusias su mokslo nebaigimu ir pernelyg ilgai trunkančiomis studijomis. Studijų programos turi atitikti studentijos reikmes ir padėti išugdyti gebėjimus, kurių reikalauja darbdaviai. Universitetai turi veiksmingai naudotis technologijomis ir komunikacinėmis inovacijomis, kad būtų lengviau pasiekti žinių šaltinius. Norint neatsilikti nuo didėjančių darbo rinkos reikalavimų reikia, kad studijų programos būtų aktualios ir kokybiškos, kad studijuojant būtų įgyjama praktinės ar darbo patirties, o kuriant ir įgyvendinant studijų programas būtų glaudžiau bendradarbiaujama su suinteresuotosiomis šalimis, pavyzdžiui, darbdaviais.
Universitetai jau dabar patiria esminių transformacijų, siekdami pasiūlyti kur kas įvairesnių studijų programų, kurios praktikoje būtų įgyvendinamos naujais ir lanksčiais būdais. Šiuo permainų laikotarpiu tiek universitetams, tiek reguliavimo aplinką formuojantiems politikams prireiks ir paramos, ir patarimų.
Todėl ir buvo suburta aukšto lygio grupė. Joje dirbs žymūs mokslininkai ir pramonės sektorių atstovai, puikiai žinantys, su kokiomis problemomis šiandien susiduria aukštosios mokyklos. Grupės nariai konsultuosis su pačiomis įvairiausiomis suinteresuotosiomis šalimis, žinoma, ir su studentais.
2013 m. grupė paskelbs pirmąsias politikams ir aukštosioms mokykloms skirtas rekomendacijas, kaip plėtoti dėstymo meistriškumą. Grupė nagrinės, kaip turėtų būti „matuojamas“ meistriškumas, analizuos meistriško mokymo ir meistriško mokymosi sąsajas, ieškos bendro dėstytojų ir studentų žinių kūrimo aukštosiose mokyklose skatinimo būdų. Štai keli klausimai, į kuriuos bus bandoma atsakyti. – Koks yra aukštųjų mokyklų dėstytojų rengimo vaidmuo? Kaip kuo geriau išnaudoti naująsias technologijas ir populiarėjančius nemokamus švietimo išteklius? Ar už meistriškumo skatinimą atsako tik pačios institucijos, ar ir kitos suinteresuotosios šalys? Ką gali padaryti nacionaliniai politikai? Ką galima padaryti Europos lygmeniu?
Išnagrinėjusi, kokių veiksmų imasi pavienės šalys ir institucijos, aukšto lygio grupė nustatys sėkmės veiksnius, aiškinsis, kokias spragas galima užpildyti, pasiūlys novatoriškų sprendimų, kaip būtų galima sistemingai pripažinti, plėtoti ir išlaikyti meistriškumą visos Europos aukštosiose mokyklose, kad jos galėtų kuo geriau įvykdyti savo misiją.
Už švietimą, kultūrą, daugiakalbystę ir jaunimą atsakinga Komisijos narė Androulla Vassiliou ir grupei pirmininkaujanti buvusi Airijos Respublikos Prezidentė Mary McAleese