„Nemokamai“, „Visiems laikams“, „Už pusę kainos“. Tokie reklaminiai skelbimai ragina pirkti, naudotis paslaugomis ar priverčia pasitempti konkurentus. Tačiau ne visi reklaminiai skelbimai sako tiesą. Kartais vartotojas sužino, kad „Nemokamai“ reiškia, kad jam nereikės mokėti tik už dalį prekės, „Visiems laikams“ pavirsta į „keliems mėnesiams“, o „Už pusę kainos“ gali slėpti painius abonentinius mokesčius.
Kaip kontroliuojama tokia reklama, pasakojo Konkurencijos tarybos Nesąžiningos komercinės veiklos skyriaus vedėjas Justas Margenis.
Reklamos užsakovai labai mėgsta žaisti būdvardžiais
Didžiausia dalis skundų, kuriuos gauna Konkurencijos taryba, yra dėl neteisingos ir neišsamios reklamos. Teisingumą J. Margenis apibūdina paprastai – reklama turi atitikti tikrovę, ir prireikus reklamos užsakovas turi sugebėti įrodyti reklamoje minimus teiginius. Tačiau tai reklamos užsakovams pavyksta ne visada. „Daugiausia problemų kyla dėl aukščiausio laipsnio būdvardžių: „Žemiausia kaina“, „Greičiausias mobilusis internetas“. Šiais metais buvo ir toks šūkis – „Kad ir kokia kaina būtų kitur, mes duosime pigiau“. Tačiau nebuvo pateikta įrodymų, kad jie taip tikrai gali padaryti“, – pasakojo J. Margenis.
Pasitaiko atvejų, kai pagrindinė reklamuojamo prietaiso savybė tėra mitas. „Esame susidūrę su tokiu atveju – buvo reklamuojamas elektrą taupantis prietaisas. Jį įstačius į elektros lizdą, tu neva sutaupytum nuo 5 iki 30 procentų elektros energijos. Tačiau jį patikrinę, mes negavom tokių įrodymų“, – prisiminė J. Margenis.
Pasak pašnekovo, Konkurencijos taryba ypač griežtai žiūri į apgaulingus teiginius, kad produktas gali gydyti ligas ar turėti teigiamą poveikį žmonių sveikatai. „Pavyzdys iš praktikos galėtų būti tyrimas dėl higieninių paketų. Reklamoje teigta, jog higieniniai paketai po gimdymo ar atliktų abortų suteikia apsaugą nuo infekcijų, padeda numesti svorio. Šie teiginiai nepasitvirtino“, – pasakojo J. Margenis.
Įstatymus pažeidžiantys reklamos užsakovai taip pat neretai praleidžia arba neaiškiai pateikia tam tikrą informacijos dalį, kuri renkantis prekę yra labai svarbi. Jeigu produktas pristatomas kaip nemokamas, tačiau pirkėjas norėdamas jį įsigyti turi mokėti papildomus pinigus, reklama greičiausiai yra klaidinanti. Tiesa, jeigu paminima, jog egzistuoja pristatymo išlaidos, tai nebūtinai reiškia, kad vartotoją yra mėginama apgauti.
Vienas iš dažniausiai pasitaikančių atvejų, yra papildomi ar ne visiškai aiškiai nurodyti mokesčiai. „Tarkime, reklamoje nurodyta, kad paslauga kainuos 20 Lt per mėnesį. Paaiškėja, kad reikia pasirašyti ilgalaikę sutartį, ir tuomet reklamuotas mokestis gerokai padidėja. Arba reikia sumokėti papildomų mokesčių, tarkime, aktyvavimo ir panašiai. Tai gali klaidinti“, – sakė J. Margenis.
Skundų pamažu daugėja
Nors skundą Konkurencijos tarybai pateikti gali tiek įmonės, tiek vartotojai, institucija turi teisę nuspręsti, ar pagal tokį skundą pradėti tyrimą. „Kartais gauname anoniminių skundų, kuriuos perskaičius nėra aišku, kas tą skundą pateikė. Jeigu aplinkybės aprašytos labai neaiškiai, reikia kreiptis į pareiškėją, kad skundą patikslintų. Gali būti, jog mes gauname skundą iš vartotojo, o už jo gali realiai slypėti apskųstos įmonės konkurentas, niekada negalime žinoti“, – pasakojo J. Margenis.
Vis dėlto neretai viskas išsprendžiama kur kas paprasčiau. „Sprendimo būdų gali būti įvairių. Jeigu kreipiamasi su skundu, nebūtinai pradedamas tyrimas. Jei surinkę informaciją, matome pažeidimą, siūlome reklamos užsakovui reklamą nutraukti ar pakeisti. Jei jis tai padaro, tyrimo gali ir nebūti. Tai daugeliu atvejų yra veiksmingas sprendimas, nes problema išsprendžiama gana greitai. Jei tokios rekomendacijos neklausoma, pradedamas tyrimas. Kai kada, kai matome, kad padaryta žymesnė žala ir reikėtų įsikišti, tyrimas pradedamas iš karto“, – teigė J. Margenis.
Pagal įstatymą už klaidamą reklamą yra baudžiamas jos užsakovas. Sumos gali siekti nuo 1000 Lt iki 30 000 Lt. Tačiau ši suma gerokai padidėja, jei įžvelgiama sunkinančių aplinkybių – tokiu atveju gali tekti sumokėti iki 120 000 litų. Baudos dydis taip pat priklauso ir nuo reklamos sklaidos trukmės bei klaidingos reklamos paveiktų vartotojų skaičiaus.
„Apskritai skundų daugėja. 2009 metais jų skaičius nesiekė trijų šimtų, o praėjusiais metais gauta apie 350 skundų. Manau, kad ir šiemet skundų skaičius viršys 300“, – spėjo J. Margenis.
Reklamos pažeidimai gali kainuoti šimtus tūkstančių
Pati didžiausia bauda už neteisingą reklamą buvo skirta skaitmeninės televizijos paslaugas teikiančiai bendrovei „Viasat“ 2010-aisiais metais. Jos reklamoje buvo siūlomos patrauklios kainos pasirašius sutartį 24 ar 36 mėnesių laikotarpiui, tačiau vėliau, nepasibaigus sutarčių terminui, bendrovė kainas padidino. „Viasat“ gavo 174 600 litų baudą. Tiesa, bendrovės veiksmai taip pat buvo priskirti nesąžiningai konkurencijai, todėl dalis baudos buvo skirta už konkurencijos įstatymo pažeidimą.
Baudomis, susirinktomis už klaidinamas reklamas, pasižymi telekomunikacijų kompanijos. 2010-aisiais Konkurencijos taryba skyrė „Omnitel“ dvi baudas po 45 000 litų. Buvo nustatyta, kad vienoje bendrovės reklamų sudaromas įspūdis, kad klientas, pasirinkęs tam tikrą planą, už paslaugas galės mokėti 0 centų. Vis dėlto vartotojas taip pat turėjo sumokėti abonentinį mokestį, vienkartinį sutarties administravimo mokestį, skambučio mokestį. Kitas sprendimas dėl „Omnitel Extra“ produkto reklamos buvo apskųstas teismui ir bauda sumažinta iki 30 000 litų. Tokią pat baudą bendrovė gavo ir 2004 metais, įsivėlusi į teiginių apie mažesnę kainą reklamas. Tais pačiais metais dėl panašių priežasčių dvi dideles baudas po 60 000 litų gavo „Tele-2”. Trečiasis mobiliojo ryšio rinkos žaidėjas, kompanija „Bitė Lietuva“, baudų su sunkinančiomis aplinkybėmis išvengė, tačiau taip pat ne kartą mokėjo penkiaženkles sumas.
Didesnę nei 30 000 litų baudą yra gavusi ir kelionių kompanija „Tez Tour“ – 40 300 Lt. Jų reklamoje buvo nurodyta, jog poilsinę kelionę užsisakiusiam atostogautojui atstumas nuo viešbučio iki oro uosto sieks 52 km, tačiau ši sąlyga buvo išpildoma ne visada. Reklamos taryba sulaukė skundų dėl to, kad tą pačią kelionę užsisakiusius keleivius „Tez Tour“ skraidino ir iš kito oro uosto, kuris yra bene penkis kartus toliau už minimą reklamoje. Kompanijai už tai buvo skirta maksimali – 30 000 Lt bauda, tačiau „Tez Tour“ nusižengimą pakartojus, ji buvo padidinta. 2009-aisias už kitą nusižengimą nubausta 30 000 Lt bauda, kompanija nurodymo pakeisti klaidinamą reklamą nepaisė, todėl už įpareigojimų nevykdymą jai buvo pavesta sumokėti 184 000 litų.
Be minėtų atvejų, dideles baudas už neįrodytus teiginius yra gavusios ir UAB „Big Bank“ už šūkį „Greičiausias kelias iki pinigų“ (30 000 Lt), taip pat „Eurovaistinė“ už šūkį „Mažiausių kainų lyderė“ (27 000 Lt). „Top Shop“ savininkė „Studio Moderna“ didelėmis sumomis bausta du kartus (29 500 Lt ir 25 900 Lt). Net tris kartus piniginių nuobaudų sulaukė bendrovė „Porektus“. Už klaidingas svorio metimo programų reklamas ji du kartus bausta 30 000 Lt baudomis ir kartą – 45 000 Lt.