Seime vykusioje spaudos konferencijoje Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Rimantas Jonas Dagys atkreipė dėmesį, kad naujoji valdančioji koalicija kol kas nesiorientuoja, kokia kryptimi vykdys socialinę politiką, nors koalicijos daugumą užimančios partijos – socialdemokratų – visa politinė retorika iki rinkimų buvo nukreipta į dėmesį žmogui. Tačiau pirmieji veiksmai ir konkretūs darbai to anaiptol neatspindi.
Gana charakteringas to įrodymas – Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto suformavimas. Nors šis komitetas apima daug įvairių socialinių sričių ir jo priežiūros zonoje yra daugiau kaip pusė valstybės pinigų, tačiau jis šios kadencijos Seime buvo sumažintas iki 8 narių. Praėjusios kadencijos Seimo Socialinių reiklų ir darbo komitete dirbo 12 žmonių ir netgi buvo diskutuojama dėl papildomo šeimos pakomitečio sukūrimo. Tai atspindi tam tikrą dėmesį šiai sričiai. „Kaip galima vos keliems žmonėms apimti visas socialines sritis, kad galima būtų deramai vykdyti parlamentinę kontrolę. Jei paliekame tik tokias pajėgas, vadinasi, ši politika mums neįdomi, – retoriškai klausės Seimo narys R. J. Dagys ir pridūrė: – kad komitete liko trečdaliu mažiau narių, reikštų, kad šiai koalicijai trečdaliu mažiau rūpi socialinė politika“.
Tai Seimo veiklos problema, tačiau jau galima įžvelgti ir Vyriausybės darbo trūkumų, kurie gali brangiai kainuoti ir mūsų šalies piliečiams. R. J. Dagys akcentavo socialinio draudimo sistemos reformą, kuri susideda iš kelių etapų. Pirmasis – antrosios pakopos kaupiamosios sistemos reforma. Ji buvo patvirtinta ankstesnės kadencijos Seime, naujoji koalicija nežada ko nors keisti. Pagal įstatymą nuo balandžio 1 d. žmonės turi apsispręsti, kokioje sistemoje ir kaip jie nori draustis. Ar būti ir „Sodros“, ir kaupiamojoje sistemoje, ar likti tik „Sodroje“. Skelbiama, kad sudaryta darbo grupė, kuri pateiks skaičiuoklę, padedančią įvertinti galimą pensiją, draudžiantis kaupiamuosiuose pensijų fonduose ir liekant „Sodroje“. Bet kaip žmogui apsispręsti, kai dėl kaupiamosios sistemos viskas lyg ir aišku, bet visiškai neaišku, kas bus su „Sodros“ sistema. Pastarosios pertvarkos gaires praėjusios kadencijos Seimas patvirtino, bet gairės – dar nėra įstatymas.
„Pagal reformos suformuluotą koncepciją, bazinė pensija turėtų būti apmokėta iš valstybės biudžeto, o tai – nemenka pinigų suma. Jei to nedarytume, „Sodros“ sistemos ateitis tampa kitokia nei buvo numatyta gairėse ir darosi nebeaišku, kokia socialinio draudimo sistema Lietuvoje veiks. Vakar klausantis Vyriausybėje atsakingo asmens už mokesčių sistemos reformą Stasio Jakeliūno pamąstymų ir išgirdus, kad jis užsimena apie socialinio draudimo mokesčio sujungimą su kitais mokesčiais, galima daryti prielaidą, kad valdantieji svarsto galimybę išvis atsisakyti socialinio draudimo, t.y. naikinti „Sodrą“. Tai reiškia atsitraukimą nuo draudiminių principų, kurie yra universalūs ir kuriuose gali dalyvauti valstybinė bei privati pensijos kaupimo sistemos. Tokių bandymų yra buvę, bet tai – radikalus sistemos pakeitimas, – stebisi R. J. Dagys ir apibendrina. – Toks pozicijos nenuoseklumas rodo jų nesusigaudymą ir nežinojimą, ko imtis atėjus į valdžią. Ką jie veikė būdami opozicijoje ketverius metus, visiškai neaišku. Tai būtų jų problemos, jei tai nebūtų visų mūsų problemos. O Socialinio draudimo sistemai išties reikia normalios išbaigtos reformos“.