Kad neprailgtų šalti žiemos vakarai – paspėliokim apie žiemą...
Be rankų, be kojų
Gražiai teplioja.
/Šaltis/
Pilnas rėtis trupinių
/Dangus ir žvaigždės/
Ožkutė tytyrnagė tokia žiemą,
Tokia vasarą.
/Eglė/
Ir vėto, ir mėto –
Pilnus laukus primėto.
/Sniegas/
Ant lentukių vaikščioja,
Ragu žolę ėda.
/Žąsis/
Penki tvartai,
Vieni vartai.
/Pirštinė/
Du juodžiai keliu kūbrina.
/Batai/
Balta drobulė visą pasaulį užgulė.
/Sniegas/
Mano tėvas turi lygius laukus,
Tame lauke – ąžuolas,
Tame ąžuole – dvylika šakų,
Ant kiekvienos šakos – keturios šakelės.
/Metai, 12 mėnesių, 4 savaitės kiekviename/
Dieną naktį joja, niekas kelio nepastoja.
/Vėjas/
Medžio galva, sidabro plaukai.
/Šerkšnas/
Nei šertas, nei girdytas,
o diena dienon tunka.
/Ledas/
Ore skraido,
ant žemės guli,
medyje tupi,
ant rankos kaista, v
andenyje prigeria,
prie krosnies išnyksta.
/Snaigė/
Seni kubilai, nauji dangčiai.
/Užšalusios balos/
Mažas namelis pastatytas, žiemą vasarą atidarytas.
/Inkilas/