 |
Praėjusiais metais galėjome pažymėti XVIII –XIX a. sandūros Lietuvos menininkės ir rašytojos Onos Radvilaitės Mostovskos 250-ąsias gimimo metines. Bet ji tarsi pradingo atmintinų datų ar jubiliejų paminėjimo jūroje. O vis tik reikėjo prisiminti. Ir kodėl? Ji pelnytai senojoje Lietuvoje laikoma preromantizmo pradininke, pirmosios istorinės lietuviškos apysakos autore, yra viena pirmųjų feminizmo daigų puoselėtojų.
Gyveno ir rašė Vilniuje
Onos Radvilaitės Mostovskos grožiniai kūriniai parašyti lenkų kalba ir išleisti Vilniuje, kai persikėlė čia gyventi iš užsienio po galutinai žlugusios Abiejų Tautų Respublikos atkūrimo idėjos. Neabejojama, ji savo kūrybos pirmumo prasme lenkia Sofiją Tyzenhauzaitę Choisseul-Gouffier, kuri nepagrįstai įvardinta pirmąja moterimi rašytoja istorinėje Lietuvoje. Nors toks pirmumas turėtų būti priskiriamas Uršulei Radvilienei ir Konstancijai Benislavskai. Kuo gi Ona Radvilaitė Mostovska svarbi Pilaitei? Ona Radvilaitė Mostovska kurį laiką gyveno ir kūrė Pilaitėje. Čia gimė jos garsusis gotikinės dvasios apsakymas „Pilaitės vaiduoklis“, kuris skinasi kelią ir į šių dienų skaitytojus. Jis perleistas Lenkijoje ir yra pakankamai populiarus. Neseniai ten pasirodė ir solidi jos kūrybą apibendrinanti monografija. Lietuvoje ši rašytoja yra sulaukusi išskirtinio literatūrologės Brigitos Speičytės dėmesio.
Pirmoji tapytoja Lietuvoje
Ona Radvilaitė Mostovska buvo kartu ir menininkė. Ji laikoma viena pirmųjų istorinėje Lietuvoje tapiusių moterų. Šio meno ji mokėsi pas iškilųjį Vilniaus universiteto dailės profesorių Joną Rustemą, kurio 250-ąsias metines šiais metais plačiai mini Lietuva (2012 m. spalio 30 d. - 2013 m. vasario 17 d. Vilniaus paveikslų galerijoje paroda „Jonas Rustemas. Dailininkas ir pedagogas“). Tenka apgailestauti, bet O. Radvilaitės Mostovskos portretas su rankose laikoma palete, kuris buvo nutapytas šio dailininko, menotyrininkės Jolantos Širkaitės tvirtinimu, neišliko. Išliko jos pačios tapytas paveikslas, saugomas Lietuvos dailės muziejuje. Šiame XVIII a. pabaigoje nutapytame paveiksle „Idilinė scena“ matomi piemenų rūbais pati Ona Radvilaitė Mostovska, jos tėvas Stanislovas VI Radvila (1722-1768): senosios istorinės Lietuvos didikas ir kartu valstybės ir karinis veikėjas, antrasis jos būsimasis vyras: Lenkijos karalystės vidaus reikalų ministras, Tado Kosciuškos sukilimo dalyvis, reikšmingos literatūros serijos Varšuvoje leidėjas Tadas Mostovskis (1766-1842).
Istorinės asmenybės įamžinimo vizijos
Kaip Pilaitė galėtų prisidėti prie Onos Radvilaitės Mostovskos atminimo įamžinimo? Jos vardu galėtų būti pavadinta Senojoje Pilaitėje netoli atrestauruoto malūno ir naujai įrengtos aikštelės šunims pasibėgioti esanti vis dar gyvybinga senų liepų alėja. Pavadinta Onos Radvilaitės Mostovskos vardu tokia alėja būtų geriau saugoma, sutvarkoma. Tikslinga būtų prie vartų stulpų į dvaro rūmus įtaisyti jai skirtą informacinę lentą. Pačioje teritorijoje atkurti gėlynus pagal mūsų laikus pasiekusius brėžinius. Išlikusio dvaro prieigose galėtų atsirasti ir skulptūra, vaizduojanti šunį. Tai būtų gražus gestas ne tik parodant didesnį dėmesį šiam didžiausiu žmogaus draugu laikomam gyvūnui. Skulptūra šuniui, kaip patikimam žmogaus draugui, būtų neblogas simbolis ir pačiai Pilaitei, menant labai įvairią jos praeitį: pilietines kovas, užkasto lobio paieškas, siautėjusias plėšikų gaujas, gotikinę literatūrą. („Pilaitės vaiduoklis“ sukurtas gotikiniu stiliumi). Juolab, kad folklore ar mitologijoje šis gyvūnas tapatinamas ir su nepaperkamu vartų į anapusybę, paslėptų lobių saugotoju. Be to, pati šuns skulptūra derėtų prie kitų Vilniaus gyvenamųjų rajonų įprasminimo tradicijų. Kai kuriuose jau pastatytos ar moderniai ant jų įtvirtintos skulptūros vaizduoja gyvūnus: Gaidį, Katiną, Žiogą.
Onos Radvilaitės Mostovskos vardu galėtų pasivadinti ir Pilaitėje esanti Platiniškių pagrindinė lenkiška mokykla, manoma, įkurta 1912 metais. Ona Radvilaitė Mostovska rašė lenkiškai. Dar apie 2000 metus iniciatyvą išversti jos apsakymą „Pilaitės vaiduoklis“ į lietuvių kalbą ėmėsi Pilaitės Martyno Mažvydo progimnazija. Beliktų susitarti su vertimo autoriumi. (Šiuo metu internetinėje erdvėje platinamas moksleivių į lietuvių kalba išverstos apsakymo „ Pilaitės vaiduoklis“ fragmentas). Suradus finansinį rėmėją, visą šį apsakymą galėtų išleisti ir v.o. „Pilaitės bendruomenės“ leidyklėlė, kuri jau yra prisidėjusi prie trijų šių dienų pilaitiškių literatūros paviešinimo.