Vyriausybėje penktadienį premjeras Algirdas Butkevičius su didžiųjų šalies ligoninių, visuomeninių organizacijų vadovų bei Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais aptarė, kaip pertvarkyti sveikatos apsaugos sistemą.
Susitikimo dalyviai sutarė, jog permainos turi būti įgyvendintos taip, kad „nebūtų supriešintos valstybinės ir privačios gydymo įstaigos, būtų garantuota paslaugų kontrolė sveikatos apsaugos sistemoje ir racionaliai naudojamos lėšos perkant brangią medicininę įrangą“, pranešė Ministro pirmininko spaudos tarnyba.
Apie Vyriausybės vadovo susitikimą dėl sveikatos apsaugos sistemos reformos iš anksto nebuvo pranešta.
Pranešime spaudai pateikiama premjero pozicija, kad „privati medicina, kaip sveikatos apsaugos sistemos dalis, suteikia žmogui paslaugų pasirinkimo galimybę, tačiau reikia peržiūrėti, kaip atsiskaitoma už suteiktas paslaugas, kokia gydymo įstaigų infrastruktūra, kad gyventojams būtų prieinama reikalinga medikų pagalba ir efektyviai naudojamos sveikatos apsaugai skiriamos valstybės lėšos“.
Sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Andriukaitis savo viešais pasisakymais dėl sveikatos sektoriaus finansavimo sukėlė privačiai dirbančių medikų pasipiktinimą. Medikai žiniasklaidai nuogąstavo, jog ministras sugriaus privatų medicinos sektorių, tuo metu Sveikatos apsaugos ministerijos vadovas tvirtina, kad sveikatos sistemą reikia inventorizuoti ir aiškiai nustatyti, į kokią valstybinio finansavimo dalį gali pretenduoti privačios medicinos įstaigos.
Ministras tikisi, jog konkrečių žingsnių reformuojant sistemą bus galima imtis Konstituciniam Teismui pasisakius dėl sveikatos draudimo sistemos. Praėjusią kadenciją su grupe Seimo narių V.Andriukaitis kreipėsis į KT dėl Sveikatos draudimo įstatymo nuostatų, pagal kurias valstybės sveikatos draudimu nedraudžiami asmenys, už kuriuos nemoka draudėjai, įmoką moka patys, konstitucingumo.
Sveikatos apsaugos ministras BNS yra sakęs bandysiąs įtikinti koalicijos partnerius, kad dėl šių nuostatų būtų kreiptasi Seimo nutarimu, ir tuomet jis būtų nagrinėjamas be eilės. Ministras tikisi, jog aiškindamas įstatymą KT plačiau pasisakytų dėl Konstitucijos 53 straipsnio, kuriuo žmogui laiduojama medicinos pagalba, o turint Sveikatos draudimo įstatymo įvertinimą būtų aišku, ką jame reikia keisti.
Diskusijos dėl medicinos sektoriaus kilo V.Andriukaičiui pateikus įstatymo pataisas, kuriomis nustatomos sąlygos dėl ligonių kasų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų sutarčių sudarymo. Parlamentas joms nepritarė.
Pataisomis siūlyta, kad teritorinės ligonių kasos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos sutartys dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų, kurių teikimo išlaidos praėjusiais kalendoriniais metais tai asmens sveikatos priežiūros įstaigai nebuvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšų, būtų sudaromos, jeigu atitiktų tam tikras sąlygas.
Sąlygos nurodytos trys: pageidaujamų teikti stacionarinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, brangiųjų tyrimų ir procedūrų teritorinės ligonių kasos veiklos zonos paslaugų vartojimo rodiklis būtų bent 10 proc. mažesnis nei šalies paslaugų vartojimo rodiklis; asmens sveikatos priežiūros įstaiga pageidautų teikti kompensuojamas paslaugas, kurių teikimą nutraukė kita asmens sveikatos priežiūros įstaiga; asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti ar jų plėtrai būtų skiriamos papildomos PSDF lėšos.
V.Andriukaičio inicijuotas įstatymo pataisas, kurioms nepritarė ir dalis valdančiosios koalicijos partnerių, praėjusią savaitę sukritikavo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.