 |
Kas du metus spalio pabaigoje Berlyną sudrebina vienas reikšmingiausių pasaulyje poetinių filmų festivalių „ZEBRA“. Vos po savaitės galimybę nemokamai pamatyti dalį programos lietuviams suteikia „Goethe‘s institutas Lietuvoje“ ir poezijos festivalis „TARP“. Kodėl poezijai nepakanka rašytinės formos, kam festivalis svarbus, ir kokią programą išvysime šįmet?
Šįmet „ZEBRA“ Berlyne spalio 18 – 21 dienomis įvyks jau šeštąjį kartą. Kas antrus metus rengiamam festivaliui buvo atsiųsta 870 filmų iš 63 pasaulio šalių, iš jų atrinktas 171 bus rodomas festivalyje, o 30 nominuoti konkurse. Apie poezijos filmų tradiciją ir naujas poezijos formas Vokietijoje pasakoja „Berlin Literaturwerkstatt“ direktorius Thomas Wohlfahrt, vienas iš „ZEBRA“ iniciatorių ir rengėjų. Jis, kaip ir dalis „ZEBRA“ filmų programos, spalio 24 – 28 dienomis viešės Lietuvoje.
T. Wohlfahrt: kažkas labai žmogiško ir džiuginančio slypi poezijoje
„Literaturwerkstatt“ yra svarbus tarptautinis, vienas novatoriškiausių poezijos projektų. Čia poezija įgyja vizualumą arba išryškinama garsinė išraiška. Naujos poezijos formos sparčiai populiarėja, o poezijos knygų parduodama vis mažiau ir mažiau. Kodėl taip yra?
Iš tiesų, abi tendencijos yra ryškios. Grafinis poezijos pateikimas popieriuje yra įdomus, tačiau daugybę poezijos komponentų jis palieka sąstingyje. Šiuo atžvilgiu knygos, deja, yra problematiška erdvė eilėraščiams įamžinti. Didelė dalis to, kas eilėraštį daro eilėraščiu - skambesys, ritmas, šnekamosios kalbos jausmingumas - ne visada pasiekia tyliai skaitančio skaitytojo sąmonę. Iš esmės, užrašytas eilėraštis yra tas pats, kas muzikos natos popieriuje. Muzika, kaip ir poezija, gimsta tik tada, kai kūrinį kažkas atlieka - muzikos instrumentas ar žmogaus balsas.
Kokią medią tuomet tikslingiausia pasitelkti, siekiant tinkamai pateikti poeziją?
Būtent tokie svarstymai ir pakišo mums mintį ieškoti naujos platformos poezijai, taip atsirado Lyrikre.org - daugialypė terpė poezijai internete. Čia galima surasti visu tris svarbius eilėraščių komponentus vienu metu: originalius tekstus, poetų balsus ir vertimus į kitas kalbas. Šiuo metu maždaug 800 poetų publikuoja savo tekstus svetainėje - apie 7 tūkst. poemų ir maždaug 10 tūkst. jų vertimų. Vartotojų skaičius dabar jau siekia beveik 7 milijonus.
Ką gali poezija, ko negali kitos literatūros formos?
2000 - aisiais metais UNESCO Pasaulinę knygos dieną visiškai atskyrė nuo Pasaulinės poezijos dienos. Nes poezija grįžta į žodinės tradicijos plotmę. Spausdinant knygas, šis elementas pranyksta. Poezija apskritai yra specifinė minties raiškos forma ir vienas iš pirminių būdų užmegzti ryšį su pasauliu. Taip buvo ir prieš 5 tūkstančius metų, ir dabar. Tiesiog kažkas labai žmogiško ir džiuginančio slypi poezijoje. Pažiūrėkite į vaikus – kiekvienas jų mėgsta eilėraščių ritmą.
Be „Literaturwerkstatt“ Jūs taip pat vystote ir kitus intermedialius projektus. Pavyzdžiui, „ZEBRA“ filmų festivalį.
Poezijos filmai yra tokie pat seni, kaip ir kino filmai. Man geras poezijos filmas atrodo ne tik filmo adaptacija eilėraščiui, eilėraščio ekranizacija, bet ir savitas atsakas į eilėraščio struktūras, atliekamas kino kūrimo priemonėmis. Pradėti kurti pieš beveik šimtą metų, šiandien poezijos filmai populiarūs visame pasaulyje.
Kokie Jūsų lūkesčiai Vokietijos poezijos gyvavimui?
Vokietija mėgsta save suvokti kaip poetų ir mąstytojų žemę. Tačiau iš tiesų, su poezija, palyginti, nedaug nuveikta. Lyginant su drama ir proza, poezija Vokietijoje neturi stiprios pozicijos. Nėra jokio Vokietijos poezijos centro ir nacionalinio prizo už poeziją. Taigi, tai vis dar plotmė, kuria valstybė turėtų imti rūpintis labiau.
Naujovės „ZEBRA“ festivalyje
Festivalio organizatoriai praneša, jog šįmet poeziją, kiną ir naujausias technologijas apjungiančiame festivalyje filmai bus skirstomi į penkias kategorijas – konkursinė filmų programa, naujausius filmus pristatanti programa, žvilgsnis į poezijos filmų klasiką, Gerhard Ruhm retrospektyva bei programa vaikams ir jaunimui.
Tarptautinė žiuri komisija iš 30 konkursinių filmų atrinks geriausius, jų kūrėjams bus išdalinti 10 tūkst. eurų vertės prizai. Konkurse dalyvaus tik tie filmai, kurių trukmė neviršija 15 minučių, kurie yra susiję su poezija ir kurie sukurti ne anksčiau kaip 2009 metų sausio mėnesį.
Viena iš šiųmetinių konkurso naujovių – nominacijos Geriausias debiutas, Geriausias tolerancijos filmas ir Geriausias poezijos performanso filmas. Kita naujovė – pirmą kartą „ZEBRA“ filmų kūrėjus sukvies sukurti atskirus filmus pagal tą patį Ulrike Almut Sandig eilėraštį „Mano namai“.
Nemokamos „ZEBRA“ filmų peržiūros Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje
Lietuvoje šio visame pasaulyje žinomo poezijos filmų festivalio „ZEBRA“ programą nebe pirmus metus pristato poeziją, kiną, muziką ir dailę apjungiantis, šįmet jau septintąjį kartą rengiamas, festivalis „TARP“.
Kartu su Goethe‘s institutu Lietuvoje „TARP“ šiųmetinę festivalio programą pradės ir pabaigs būtent su šviežiais, ką tik iš Berlyno atgabentais „ZEBRA“ festivalio perliukais.
Geriausių 2012 metų tarptautinio „ZEBRA“ festivalio filmų programą bus galima matyti:
Spalio 24 d., 18:30 – 20.30 Vilniuje, Nacionalinėje Dailės Galerijoje – „TARP“ atidarymo metu, urbanistinės tematikos programa „Asfalto spalvos“, kartu su projektais „nunu“ ir „coolturistės“
Spalio 28 d., 15:00 – 17:00 Vilniuje, Nacionalinėje Dailės Galerijoje Vilniuje – „TARP“ uždarymo metu rodoma geriausių 2012 metų „ZEBRA“ festivalio programa
Spalio 25 d., 18:00 – 20:00 Klaipėdoje, Klaipėdos parodų rūmuose būtent ThomasWohlfart mėgiamam Klaipėdos kraštui atrinkta filmų programa „Namai“.
Spalio 26 d., 18:00 – 20:00 Kaune, VDU menų galerijoje „101“ bus rodoma geriausių 2012 metų „ZEBRA“ festivalio programa
Įėjimas į renginius – nemokamas.
Tarpdisciplininės poezijos festivalis „TARP“, šiais metais vyksiantis spalio 24 – 28 dienomis Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, pakvies į renginius, kuriuose įvairius poezijos projektus pristatys poetai, muzikantai ir performeriai iš Lietuvos, Norvegijos, Islandijos, Liuksemburgo, Čekijos ir kt.
Daugiau informacijos apie festivalį „TARP“ ir jo programą ČIA
Straipsnį parengė Gerda Venčkauskaitė
Straipsnyje naudotos interviu suThomas Wohlfart ištraukos, interviu autorė Shoshana Liessmann. Straipsnio originalą galite rasti ČIA. Ištraukos publikuojamos su Goethe’s instituto Lietuvoje leidimu.