Autorius yra Ministro pirmininko patarėjas, daug metų analizuoja Lietuvos politinį ir ekonominį gyvenimą. Šis tekstas – atsakymas į D. Stanciko teksta „Nepasitikėjimas”
Reaktoriai sprogsta?
Nėra sprogęs nei vienas Vakaruose civiliniams tikslams naudojamas branduolinis reaktorius. Fukušimos atveju įvyko radioaktyvių dujų nutekėjimas dėl pagalbinėse reaktorių patalpose susikaupusio vandenilio dujų sprogimų. Dėl dvigubo stichijos smūgio – žemės drebėjimo ir cunamio - nutrūkus reaktoriaus aušinimui branduolinė reakcija buvo iš karto sustabdyta, tačiau dėl liekamųjų šiluminių reiškinių dalis reaktoriaus aktyviosios zonos išsilydė ir sutekėjo į tam tikslui skirtą talpą. Svarbu suvokti, kad pati aktyvioji zona, kurioje laikomas kuras ir kurioje jėgainės darbo metu vyksta branduolinė reakcija, nesprogo ir į aplinką neišsisklaidė.
Kas kita įvyko Černobylyje, kur įvyko pačios reaktoriaus aktyviosios zonos šiluminis išsisklaidymas į aplinką ir didžiulis radioaktyvių medžiagų nutekėjimas. Taip atsitiko dėl pačios rusiškos RBMK technologijos ydingumo, nes pažeidus kai kuriuos jėgainės darbo režimus galios augimas reaktoriaus aktyviojoje zonoje tapo nebevaldomas. Tokie dalykai vakarietiškose jėgainėse negalimi net teoriškai.
BWR ir ABWR reaktoriuose aktyviosios zonos sprogimai negalimi net ir tuo atveju, jei nutrūkus aušinimui dėl kokių nors priežasčių reaktoriaus nesustabdytų automatika ar operatoriai. Šiuose reaktoriuose branduolinę reakciją palaiko lėtieji (šiluminiai) neutronai, o jų lėtiklis yra vanduo,- kylant temperatūrai jis išgaruoja, neutronai nebesulėtinami ir reakcija savaime nutrūksta.
Taigi žaliųjų gąsdinimai nauju Černobyliu ir galimais pavojais lietuvių tautos ar net visos Europos išlikimui neturi jokio realaus pagrindo. Tačiau neatmestina, kad panašaus pobūdžio pavojus gali kilti dėl iškastinio angliavandenilinio kuro naudojimo sukeltų klimato pokyčių.
Finansuosime rusiškų reaktorių plėtrą?
Priešingai nei yra tvirtinama, Lietuvai atsisakius toliau plėtoti Visagino AE projektą, tai suteiktų naują kvėpavimą Karaliaučiuje statomai branduolinei jėgainei, nes jai atsirastų energijos realizavimo rinka. Mums beliktų tik nutiesti papildomas jungtis iki Karaliaučiaus, kad jie elektros energiją galėtų į Lietuvą pateikti. Vaizdžiai kalbant, jėgainė Karaliaučiuje būtų pastatyta už Lietuvos Rusijai už elektrą sumokėtais milijardais, tada pirktume joje pagamintą elektrą ir toliau stiprintume ne Lietuvos, o Rusijos ekonomiką.
Nuo to, kad mes atsisakytume savo projekto, mūsų siunčiamų signalų suvokimas apie atominių sumanymų nepagrįstumą nei Rusijoje, nei Gudijoje nepagerėtų.
Tik Rusijoje gali veikti didelės galios reaktoriai?
Jeigu Baltijos šalių elektros energetikos sistemos atsijungimas nuo Rusijos sinchroninės erdvės priklausytų tik nuo galingo Ignalinos atominės elektrinės bloko buvimo ar nebuvimo, tai atsijungimas jau turėjo būti įvykęs - Ignalinos branduolinė neveikia jau beveik treji metai. Atsijungimą nuo Rusijos ir prisijungimą prie europinės dažnių sistemos pirmiausia lemia jungčių buvimas, o ne vien tik elektrą generuojančio bloko dydis.
Išties, kuo didesnės vienetinės galios blokas veikia sistemoje, tuo didesnių rezervinių galių reikia turėti jam rezervuoti. Tačiau naujos branduolinės jėgainės rezervavimui reikalingų pirminio rezervo galių yra ne tik Rusijoje, bet ir Europoje. Todėl ir teiginys apie tai, kad didesnės vienetinės galios mus būtinai pririš prie Rusijos nėra labai pagrįstas – tereikia susijungti pakankamos galios jungtimis su kontinentinės Europos tinklais.
Nereikėtų pamiršti ir to, kad šiandieninė padėtis yra gerokai kitokia nei 2008 metais. Pirmiausia dėl to, kad įgyvendinant BEMIP (Baltijos elektros rinkų jungčių planą) yra gautas europinis finansavimas Lenkijos vidaus tinklo stiprinimui bei jungties Lit PolLink tiesimui, šie projektai pradėti įgyvendinti ir bus baigti 2015 metais. Vėliau nutiesus ir antrąją jungtį, sinchroninio Baltijos šalių sujungimas su Europos Kontinentiniais elektros tinklais taps labiau techninio pobūdžio klausimu.
Šiuos pokyčius atspindi ir TS-LKD dokumentai – tereikia palyginti 2008 - 2012 metų ir 2012 - 2016 metų TS-LKD Seimo rinkimų programų energetikos skyriuose pateiktas nuostatas.
Nelabai vykęs teiginys, kad dideli blokai mus būtiniai pririša prie rusiškos sistemos yra žalingas ir dėl kitos priežasties. Rusija plačiai skelbiasi Karaliaučiaus srityje statanti branduolinę jėgainę. Joje numatomi įrengti vienetinės galios blokai yra panašaus dydžio kaip ir buvusieji Ignalinoje, todėl ir šis projektas galėtų būti pateikiamas kaip kliūtis atsijungti nuo Rusijos IPS/UPS sinchroninės sistemos, jei sutiktume su prielaida, kad dideli blokai gali veikti tik valdomi iš Maskvos.
Kita vertus, bet kurios valstybės energetinei sistemai prieš prisijungiant prie bendros europinės energetinės sistemos būtina turėti generacijos šaltinius, kurie gali aprūpinti sistemą reikiamu elektros kiekiu bei stiprų vidinį tinklą. Išjungus iš Lietuvos energetinės sistemos Ignalinos AE, Lietuva nepagamina reikiamo elektros kiekio, šį elektros deficitą būtina subalansuoti, ir šiuo metu tai daroma BRELL sistemoje. Norint prisijungti prie KET būtina turėti subalansuotą energijos pasiūlos ir poreikių atžvilgiu sistemą.
Šiuo metu Lietuva turi 70 proc. elektros pasiūlos deficitą, kurį padengia pirkdama elektrą iš rusiškos IPS/UPS sistemos. Toliau augant Lietuvos ir Baltijos šalių ekonomikoms iki 2020 metų regione susidarys dar reikšmingesnis elektros energijos trūkumas. Taigi, ekonominio pagrįstumo ir rinkos balanso požiūriu nauja atominė yra būtina - Vakarų Europos valstybės net turėdamos 10 -15 proc. elektros energijos deficitą vertina tai kaip labai rimtą trūkumą.
Klimato kaita – ne ekologijos klausimas?
Branduolinė energetika yra žaliausia ir ekologiškiausia iš visų energetikos rūšių ta prasme, kad jos generuojami išmetimai klimato kaitą sukeliančių angliarūgštės dujų yra patys mažiausi. „Branduolinė energetika vis dar tebėra vienintelis elektros energijos šaltinis, galintis neteršdamas aplinkos pagaminti didelius energijos kiekius“,- šių metų rugsėjy rašė „Foreign policy“. http://www.balsas.lt/susije/energetikos%20rizikos
Radioaktyvių atliekų tvarkymas yra svarbus klausimas, bet reikia suprasti, kad tai mums jau reikės spręsti – turime apie 2200 tonų panaudoto branduolinio kaip palikimą iš senosios IAE, taip pat visada turėsime radioaktyvių medicininės įrangos atliekų.
Bet jei jau kalbame apie ekologiją, tai taikykime vienodus standartus visoms energijos rūšims. Neodimio – retojo žemės elemento, labai reikalingo vėjo jėgainių magnetams gaminti,- gavyba toli gražu nėra labai ekologiška veikla, kurios žala gamtai taip pat turėtų būti aptarinėjama. (Valstybė“ 2012 m. rugpjūčio 26 d., http://mokslas.delfi.lt/science/xxi-a-ekonomikos-narkotikas-retieji-zemes-elementai.d?id=59378349 )
Ūkio ministerija nemoka skaičiuoti?
Ūkio viceministras A.Audickas yra viešai pateikęs naujos branduolinės jėgainės elektros energijos kainos skaičiavimo modelį ir nurodęs Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojo R.Kuodžio modeliavimo netikslumus bei pateikęs įvairių elektros gamybos alternatyvų palyginimą, todėl tiesiog paskaityti originalą. http://www.delfi.lt/news/balsuok2012/politikoakimis/aaudickas-dilema-referendumo-diena-ekonomine-perspektyva.d?id=59392467
http://www.delfi.lt/news/balsuok2012/politikoakimis/aaudickas-ar-turime-alternatyvu-visagino-atominei-elektrinei.d?id=58920789
VAE trukdo biokuro plėtrai?
Nėra labai suprantamas teiginys, kad visų Vyriausybės pardėtų energetikos projektų įgyvendinimas vienu metu yra pernelyg brangus ir gali valstybę nuvaryti į bankrotą. Elektros jungčių ir suskystintų dujų terminalo projektai turėtų būti įgyvendinti iki 2016 metų, o po to jie jau pradės duoti grąžą. Kaip tik tuo metu ir turėtų prasidėti branduolinės jėgainės reali statyba, tad realus projektų finansavimo poreikis išsidėsto pakankamai ilgame laiko tarpsnyje.
Energetikos projektų įgyvendinimą sieti su IAE uždarymu vargu ar derėtų, nes ši kol kas uždarinėjama europinėmis lėšomis, o galutinė šio projekto įgyvendinimo data siekia 2034 metus.
Dar labiau nesuprantamas teiginys, kad svarbiau finansuoti biokuro plėtros, o ne VAE projektą. Pirmiausia, biokuro plėtrai naudojami europiniai pinigai, o pačius projektus įgyvendina savivaldybės. Antra, kaip minėta, VAE projektui pinigų reikės tik po kelių metų, o perėjimas prie biokuro iš esmės jau dabar yra įvykęs didžiojoje Lietuvos dalyje.
Šių metų pabaigoje daugiau kaip pusė šilumos iš biokuro bus gaminama pusėje visų šalies savivaldybių, o įgyvendinus visus šiuo metu pradėtus biokuro diegimo projektus tokių savivaldybių jau bus apie 60 nuošimčių. Didžiausios su šiluma susijusios bėdos yra Vilniuje ir Kaune, kuriame šilumos ūkiai yra išnuomoti ar parduoti privatiems savininkams, tad valstybės galimybės ką nors nuveikti yra minimalios, o Vilniuje nuomininkai biokuro plėtrą ultimatyviai sieja su monopolinės nuomos sutarties įtvirtinimui dar ne mažesniam kaip 15 metų laikotarpiui.