Dažnai, kalbėdami apie lietuvius JAV, pamirštame dar vieną savo visuomenės ląstelę – nelegaliai šalyje gyvenančius lietuvius bei jų vaikus. Tiesa, šiandien dalis jų jau yra tapę legaliais – vestuvių (tikrų ar už pinigus), laimėjus žalią kortelę ar dar kitais keliais. Dalies jų šalyje jau nebėra, jie (už nusikaltimus ar kitų – neretai pačių lietuvių – įskųsti) buvo deportuoti iš šalies arba, praradę bet kokią viltį tapti visateisiais šios šalies gyventojais, patys išvyko.
Amerikoje nėra šešėlinės ekonomikos, užtat joje jau daugiau nei dešimtmetis visuomenės paribyje gyvena apie 11 milijonų (pasak kitų duomenų, iki 13 mln.) nelegalių imigrantų. Kadangi nelegali imigracija ir nelegalių imigrantų problema praktiškai nuo pat pradžių yra tapusi politine (skiriasi net partijų vartojami žodžiai: demokratai pirmenybę teikia „nelegaliems imigrantams”, o respublikonai – „imigrantams be dokumentų”), ją JAV administracija bandė spręsti jau du kartus – 2006 ir 2007 metais. Deja, abiem kartais nesėkmingai. Todėl į šiomis dienomis paskelbtą trečią bandymą spręsti ne tik politinę, bet ir žmogišką problemą žiūrima ir atsargiai, ir su viltimi, jog trečias kartas nemeluos ir bus sėkmingas.
Praėjusią savaitę aštuoni Demokratų ir Respublikonų partijoms priklausantys JAV senatoriai pasiūlė principus, pagal kuriuos turėtų būti vykdoma imigracijos reforma. Siūloma nauja reforma senatoriai nori suteikti nelegaliems imigrantams galimybę gauti pilietybę, sustiprinti JAV sienų saugumą ir pakeisti teisinę imigracijos sistemą, skatinant ekonomiką bei apsaugant amerikiečius darbininkus. Pasak vieno iš naujos reformos autorių, senatoriaus Dick Durbin (D-IL), nelegaliems imigrantams turi būti suteikta pilietybė, jeigu jie atitinka keletą griežtų, bet teisingų reikalavimų (baudos už įstatymo pažeidimą mokestis; praeities patikrinimas; mokesčių sumokėjimas; anglų kalbos mokėjimas; įrodymas, jog turimas darbas ir kt.). Jauniems žmonėms, kurie imigravo būdami vaikai, reikalavimai turėtų būti švelnesni.
Už imigracijos reformą pasisakantys senatoriai (be jau minėto Durbin – John McCain, Chuck Schumer, Lindsey Graham, Robert Menendez, Marco Rubio, Michael Bennet ir Jeff Flake) pabrėžia būtinybę geriau saugoti pasienį, pasitelkiant naujausias technologijas. Tai manoma daryti padidinus bepiločių patruliuojančių lėktuvių skaičių, pagerinus radijo ryšį ir sustiprinus pasieniečių pajėgas. Naujas įstatymas taip pat numatytų saugumo sistemos sukūrimą, kuri užtikrintų, jog visi JAV oro ir jūros uostų keleiviai, turintys laikinas vizas, laiku išvyktų iš šalies, kaip to reikalauja įstatymas.
Nelegaliai šalyje gyvenantys žmonės galėtų įgyti laikiną legalų statusą, jei būtų kruopščiai patikrinti ir turėtų nepriekaištingą praeitį. Žmonės su kriminaline istorija būtų iš karto deportuoti. Perėję šį pradinį patikrinimą, šie žmonės turėtų parodyti, jog moka anglų kalbą, turi darbą ir tik pradirbę tam tikrą laiką galėtų prašyti neriboto leidimo gyventi JAV. Išimtiniai atvejai būtų taikomi žmonėms, kurie ne savo valia nelegaliai imigravo į šalį – būdami vaikai. Taip pat sistema nebūtų tokia griežta žmonėms, nelegaliai dirbantiems žemdirbystės srityje, kadangi ši sritis yra gyvybiškai svarbi JAV.
Pasak imigracijos reformą siūlančių senatorių, svarbu sukurti patogesnę imigracijos sistemą, kuri pritrauktų į JAV talentingus jaunus žmones. Todėl būsimame įstatyme galvojama numatyti žalios kortos suteikimą imigrantams, JAV įgijusiems magistro arba daktaro laipsnį mokslo, inžinerijos ar matematikos srityse. Senatorių manymu, neprasminga teikti išsilavinimą būsimiems atradėjams ir verslininkams, jeigu po to iš jų reikalaujama išvykti iš šalies. Žalia kortelė numatoma ir tiems imigrantams, kurie ilgus metus sėkmingai dirbo, yra aktyvūs vietinių bendruomenių nariai.
Senatoriai įžvelgia, kad žmonės į JAV nelegaliai imigruoja arba, vizai pasibaigus, pasilieka šalyje dėl darbo. Todėl naujame imigracijos įstatyme darbdaviai bus skatinami priimti naujus darbuotojus dirbti legaliai. Senatorių nuomone, turi būti sukurta sistema, neleidžianti žmonėms padirbinėti netikrus dokumentus, o darbdaviai, nesilaikantys įstatymų, turėtų būti griežtai baudžiami.
Bet bene svarbiausia reformos dalimi senatoriai laiko žmoniškumą kelyje į legalumą. Todėl įstatyme turėtų būti numatyta, kad darbdaviai galėtų greitai ir paprastai priimti į darbą darbuotojus užsieniečius, jei akivaizdu, jog nėra amerikiečių, kurie galėtų užimti šią darbo vietą. Senatoriai įsitikinę, jog imigracijos sistema turi būti lanksti, sąlygos privalo lengvėti, jei JAV ekonomikai reikalinga nauja darbo jėga, ir sunkėti – jei ji nereikalinga.
Turbūt niekas neturi daug iliuzijų, jog siūloma nauja imigracijos reforma įvyks per mėnesį ar du. Kaip pastebima „The New York Times” vedamajame (2012 m. sausio 29 d.), lengva tapti skeptiku, nes senatorių siūlomas sąlygų sąrašas yra išties ilgas, tačiau retas abejoja, jog su šiuo nauju pasiūlymu prasidėjo ilgas – tūkstančio mylių – kelias link šių dienų aplinkybes atitinkančios ir svarbiausia – žmoniškos reformos. Kaip pastebima anksčiau minėtame vedamajame, egzistuoja ne tik praktinė, bet ir moralinė būtinybė sutvarkyti „sulūžusią imigracijos sistemą”.
Milijonai imigrantų (tarp jų – ir lietuviai), ne vienerius metus gyvenantys nuolatinėje baimėje, negalintys išvykti iš šalies susirgus jų artimiesiems ar net jiems mirus, turi anksčiau ar vėliau galėti tapti visaverčiais Amerikos piliečiais. Manau, jog tokiems JAV senatorių ketinimams turėtų pritarti ir JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba ir taryba, lietuviškos parapijos bei kitos organizacijos, nes nauja imigracijos reforma į lietuvišką bendruomenę Amerikoje sugrąžintų gal ir ne tokį gausų, bet ne mažiau vertingą būrį lietuvių, iki šiol gyvenančių mūsų visų šešėlyje.
↧
Dalia Cidzikaitė. Žmoniškas žingsnis
↧