Ne tik katalikiškoje, bet ir pasaulietinėje užsienio spaudoje antradienį viena dominuojančiųjų temų – popiežiaus Benedikto XVI atsistatydinimas. Ir, žinoma, kaip paprastai būna laikraščiuose už Lietuvos ribų, stebina nuomonių platumas ir įvairovė. Pirmiausia pasižiūrėkime į jo tėvynės Vokietijos spaudą.
Pradėsime nuo be išlygų pagarbių pasisakymų. Štai Berlyne ir Hamburge leidžiamas dienraštis „Welt“ rašė taip: „Benediktas XVI kapituliuoja ne prieš Bažnyčią ir jos intrigas, jis kapituliuoja prieš senatvę. Iš Didžiausiojo Pontifiko, iš praėjusių dviejų tūkstantmečių patvariausios organizacijos galvos, jis vėlei tampa pavieniu žmogumi, kuris savo susenimą viešai pripažįsta.
Užtat jam, kurio sunki būklė jau kuris laikas akivaizdi, ir tenka šitiek žmonių simpatijos. Jis nenorėjo tų pareigų, kurios jį atitolino nuo knygų – tą buvo galima matyti jame nuo pat pradžių.
Viename iš drąsiausių judesių Bažnyčios istorijoje jis pripažino, jog jis nebepajėgia vairuoti „šv. Petro laivelio“. Čia – kažkas didingo, tragiško ir gražaus“, – rašė šiaurės Vokietijos laikraštis.
Nemažiau pagarbiai atsiliepė ir kitas šiaurės Vokietijos dienraštis, „Neue Osnabrücker“. Anot jo, „kas tik pažiūri į didžiules užduotis, kurias Katalikų Bažnyčios galva turi įveikti, supras, kodėl Benediktas XVI tokį žingsnį žengė.
Juk reikia vesti daugiakultūrinę pasaulio Bažnyčią judriu laikotarpiu, kuris paženklintas vyskupų skyrimais, generalinėmis audiencijomis, varginančiomis kelionėmis.
O 85 metų popiežius turi pakankamai didybės, kad atsisakytų pareigų – skirtingai nei kiti vyrai, kurie ir gilios senatvės sulaukę nenori paleisti vadelių. Todėl visai teisinga, kad popiežiaus pasitraukimas sulaukė iš plataus pasaulio tiek pagyrimų ir pagarbos“, – rašė Osnabriuko laikraštis.
Tačiau ir Vokietijoje daug kas Benedikto XVI nemėgo. Štai Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Tageszeitung“ tik sušuko: „Gerai, kad šitas popiežius dingsta“ ir paaiškino kodėl: „Juk niekas nėra gerai. Dievo vietininkas mažai tesidomėjo gausių seksualinės prievartos nusikaltimų savo paties organizacijoje išaiškinimu, kaip ir nenorėjo parodyti griežtumo fašistuojančiai organizacijai „Opus Dei“. Ar tai moterų, homoseksualų, prievartavimų, šiaip žmogaus teisių temomis – reakcingiau nei šitas popiežius vargu ar galima šnekėti“, – rašė Berlyno kairiųjų pasišiaušėlių laikraštis.
O vis dėlto daugelis Vokietijos laikraščių su būtent pastarąja nuomone nesutiko, nors, kita vertus, taip pat rado popiežiui kai ką prikišti. Anot Kylio dienraščio „Kieler Nachrichten“, „sukaustytam lytinio piktnaudžiavimo ir kitų skandalų bei savo laikysenos šv. Pijaus brolijos atžvilgiu, Benediktui XVI mažai tepavyko paveikti pasaulį taip, kaip ne vien tikintieji to norėjo.
O juk jis turėjo daug ko svarbaus pasakyti – jo kritika reliatyvizmo diktatūros adresu aktualesnė nei bet kada anksčiau, taip pat ir nuomonėmis apsikeitimas su islamu. Ši tema vokiškajam popiežiui nuoširdžiai rūpėjo“.
Panašiai ir dienraščio „Frankfurter Allgemeine“ žodžiais, „J. Ratzingerio kaip teologo reikšmė neprileidžia jokių abejonių. O kaip Bažnyčios galva jis, kuris savo vaidmenį suvokė kaip pereinamojo laikotarpio popiežiaus, leidosi vedamas pareigos.
Prie tinkamo pareigos atlikimo, suprato jis, priklauso ir tai, kad sunkiais Bažnyčios išbandymo ir besitęsiančios jos garbingųjų pareigūnų kritikos laikais jis atsakomybę perduoda į jaunesnes rankas“.
Miunsterio dienraštis „Westfälische Nachrichten“ teigė, jog „Benedikto XVI atžvilgiu akivaizdu, kad jo stiprybė glūdėjo teologijoje, Apreiškime, rašyme ir mokyme, bet ne tiek Bažnyčios politikoje ir keblioje Vatikano diplomatijoje.
Savo pasitraukimu Benediktas sukelia vertingus pamąstymus apie ateities popiežystę. Gal ji taps kuklesnė, kolegijiškesnė ir tuomi žmogiškai pakeliamesnė“, – rašė Vestfalijos dienraštis.
Diuseldorfo laikraščio „Westdeutsche“ nuomone, „kaip mylimo, tačiau labai konservatyvaus Karolio Wojtylos įpėdinis, Josephas Ratzingeris nepaliko jokių atnaujinimo ženklų. Užtat jis labai lieka savo Bažnyčios išsaugotoju.
Vis dėlto kaip tik jo tikėjimo broliams Vokietijoje skandalų ir išstojimų iš kunigystės akivaizdoje būtų labai reikėję jo pagalbos. Tačiau nei lytinio piktnaudžiavimo atveju, nei ieškant atsakymų į besikeičiančios visuomenės iššūkius J. Ratzingeris nebuvo paspirtis Vokietijos vyskupams“, – teigė Diuseldorfo laikraštis.
Halės dienraštis „Mitteldeutsche“ rašė, jog naujasis popiežius, kas jis bebūtų, turėtų, „kaip ir Benediktas, tarp žmonių puoselėti dvasinę krikščionybės stiprybę, skelbti Dievo žmonėms meilę ir labiau pabrėžti išlaisvinančią tikėjimo galią negu moralinį pamokslavimą.
Tačiau kitaip nei Benediktas, jis turėtų atpažinti ir būtinybę bei galimybę tų Bažnyčios tėvų išsakytų žodžių, kurie paveldėti iš šimtmečių, bet retai imami į širdį: Ecclesia semper reformanda – Bažnyčią visada reikia atnaujinti“, – rašė Halės laikraštis, galbūt prisimindamas savo krašto protestantiškąsias šaknis.
Beiruto dienraštis „Daily Star“ rašė, jog „Benedikto pasitraukimas yra suprantama, bet vis tiek šokiruojanti žinia. Šis žingsnis galėtų tarnauti pavyzdžiu kitiems galingiesiems bažnyčiose ir politikoje.
Atėjo laikas perleisti vadovavimą kitiems užuot laikiusis įsikibus į postą, kuriam jau esi per silpnas. Šis popiežius išliks atmintyje, ne paskutinėje vietoje dėl dėmesio, kurį jis suteikė krikščionims Artimųjų Rytų kraštuose“, – teigė Libano sostinės dienraštis.
Anot Madrido dienraščio „Pais“, „tai įrodo atsinaujinimo jėgą, kuri kartais išauga iš griežčiausios ortodoksijos ir sugrįžimo prie principų. Vien priešlaikinio pasitraukimo paskelbimas yra nedviprasmiškas signalas persenusiai kurijai prisiimti atsakomybę.
Reikia tikėtis, jog kardinolai naująjį popiežių išrinks protingai. Čia ant kortos pastatyta šiandien krizėje atsidūrusios ir prieš pažangą nusiteikusios Bažnyčios ateitis“, – rašė į kairę linkęs Ispanijos sostinės dienraštis.
Viltis, kad naujasis popiežius vienaip ar kitaip peržiūrės Bažnyčios mokymą ir laikyseną įvairiais seksualinės moralės klausimais, reiškė ir Londono laikraščiai „Times“ bei „Guardian“, taip pat Vienos „Standard“ ir Jungtinių Amerikos Valstijų „USA Today“.
Apžvalga skambėjo per LRT radiją.
