Kol nevyksta Seimo sesija, alkoholio gamintojai nesėdi sudėję rankų ir rengiasi tam, kad anksčiau ar vėliau būtų sumažintas akcizas alkoholiniams gėrimams. Tokį siekį bandoma pagrįsti tuo, jog Lietuvoje klesti prekyba nelegaliai pagamintais ar įvežtais alkoholiniais gėrimais, o Lietuvoje gaminami ir parduodami alkoholiniai gėrimai parduodami per brangiai.
Net neabejotina, kad alkoholio gamintojų „galvos“, paragavusios kraujo ir pajautusios, kad už pinigus ir vėl galima pasiekti sau naudingų tikslų (kaip tai atsitiko gerai suplanavus ir nusipirkus alkoholinių gėrimų reklamos draudimo atšaukimą)[i], sugalvojo naują veiklos strategiją, siekdamos alkoholio akcizų mažinimo.
Pirmoji tos strategijos dalis – užsakyti straipsniai kai kuriose žiniasklaidos priemonėse, kuriuose aiškinama, kad Lietuvoje traukiasi legalių gėrimų rinka, o alkoholio vartojimas, klestint nelegaliai rinkai, nemažėja[ii],[iii],[iv]. Tokia informacija platinama neatsižvelgiant į sveikatos rodiklių analizę, rodančią visiškai priešingas tendencijas. Deja, mokslinės informacijos, skirtingai nei alkoholio gamintojų apmokėtų žinučių, didieji informacijos portalai spausdinti neskuba [v].
Maža to, AGPĮA (Alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių asociacija) visais įmanomais būdais komunikuoja melagingą žinią, esą ši pramonė yra viena didžiausių mokesčių mokėtojų, sumokanti apie 1 milijardą litų mokesčių per metus. Tuo tarpu didžiąją šių mokesčių dalį sudaro akcizas ir PVM, kuriuos sumoka pirkėjas, o ne pramonė. Tikrieji pramonės mokesčiai (pelno mokestis, su darbo santykiais susiję mokesčiai) niekur neskelbiami, nes tikriausiai daugelį priverstų kvatotis. O jų indėlis į Lietuvos darbo rinką yra labiau nei apverktinas ir tą menkareikšmiškumą yra patvirtinusios valstybės institucijos.
Nedaug gelbėja ir alkoholio bei tabako pramonės finansuojamas ir išlaikomas Laisvosios rinkos institutas, nes jo pajamų struktūra nūnai žinoma ne tik Seimo nariams, bet ir tuo besidominčiai visuomenei[vi]. Tačiau alkoholio gamintojai suvokia, kad jų pačių lūpomis sakomi dalykai yra vertinamai kaip šališki, todėl kita alkoholio pramonės gamintojų strategijos dalis neabejotinai yra apklausos, kurias pasirodo galima nusipirkti kartu su rezultatais.
Vienas pirmųjų tokių pavyzdžių buvo alkoholio gamintojų nupirktas visuomenės nuomonės tyrimas dėl alkoholinių gėrimų reklamos draudimo. Tuomet, dviem atliktiems tyrimams parodžius alkoholio pramonei nepalankius rezultatus[vii], alkoholio gamintojai susirado tyrimų agentūrą „Baltijos tyrimai“, kuri prieš pat Seimo balsavimą pateikė tokius duomenis, kuriuos norėjo matyti alkoholio gamintojai. Šį tyrimą pakomentavo ne tyrėjai ar sociologai, o „Baltijos tyrimų“ rinkodaros direktorius.
Šį kartą vėl imtasi pasiteisinusio scenarijaus ir siekiant viešo manipuliavimo mojuojama „ekspertų“ nuomone. AGPĮA užsakymu, dabar jau „Spinter tyrimai“ ėmėsi tirti specialistų nuomonę apie alkoholinių gėrimų rinką. Sunku pasakyti, ką tyrėjai laiko specialistais ir kaip juos atsirinko, bet, matyt, neįvertino, kad realiai alkoholio kontrolėje (ne prekyboje ar gamyboje) dirbančių žmonių yra labai nedaug, ir jie puikiai vienas kitą pažįsta. Dėl šios priežasties greitai paaiškėjo, kad tyrėjai dar neatlikę tyrimo meluoja ir manipuliuoja.
Vienam iš respondentų paskambinęs tyrėjas ragino dalyvauti tyrime, mat jame neva jau dalyvavo kiti specialistai iš valstybės institucijų (pvz., Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento). Ši taktika nelabai paveikė, kadangi pasiteiravus, ar minėto Departamento darbuotojai iš tiesų atsakinėjo į „Spinter tyrimų“ tyrėjų klausimus, paaiškėjo, kad nieko panašaus, išskyrus nepavykusį bandymą susitarti dėl interviu, taip ir nebuvo.
Be abejo, ekspertais šiame tyrime taps ir parduotuvių vadovai, alkoholio gamybos įmonių vadovai ir kt., kurių nuomonė ir šališkumas žinomi iš anksto.
Jau net neverta kalbėti apie tai, kad pats klausimynas sudarytas itin tendencingai ir įkyriai peršant mintį apie alkoholinių gėrimų nelegalios rinkos ryšį su alkoholinių gėrimų kainomis. O pats nelegalios rinkos dydžio vertinimas atliekamas klausiant apie tai, kiek, ekspertų manymu, ši rinka augo ar mažėjo. Tai tas pat, kas kabinete sėdinčių gamtosaugininkų klausti, kiek, jų manymu, pavasarį padidėjo Lietuvos ežerų vandens lygis, net nepabandžius to lygio išmatuoti. Iš tiesų yra ne vienas būdas išsiaiškinti apytikrį nelegalios alkoholio rinkos dydį, tačiau nė vienas iš šių metodų minėtame tyrime nenaudojamas.
Kadangi alkoholio pramonė, apmokėjusi tyrimą, turi labai aiškų interesą – gauti sau palankius rezultatus, galimos dvi šio tyrimo baigties versijos. Pirmoji - sąžiningai darant tyrimą bus apklausti ekspertai (ne alkoholio gamintojai ir pardavėjai), ir rezultatai bus nepalankūs alkoholio pramonei, todėl tyrimo rezultatai neišvys dienos šviesos. Antroji - jei viskas vyks pagal alkoholio gamintojų scenarijų, tai jau šiandien galima pasakyti bent dvi pagrindines išvadas, už kurias buvo sumokėta: 1) ekspertų nuomone, nelegali alkoholio rinka auga; 2) pagrindinė augimo priežastis – per didelė alkoholio kaina. Plačiai išplatinus tokias išvadas, niekam nebebus įdomūs sveikatos rodikliai ir tai, kad santykinė alkoholinių gėrimų kaina daugelį metų, ne tik neaugo, bet ir labai drastiškai mažėjo.
Belieka tik apgailestauti, kad tokios bendrovės, kaip „Spinter tyrimai“ ar „Baltijos tyrimai“, vaikydamosios lengvai uždirbamų alkoholio gamintojų pinigų, veliasi į panašaus pobūdžio aferas, sukeldamos realių abejonių dėl kitų jų atliktų tyrimų rezultatų.
Taigi, galima prognozuoti, kad šio tyrimo rezultatai labai greitai bus išspausdinti apmokėtuose didžiųjų informacinių portalų straipsniuose, kurie nesibodi nemažus pinigus susižerti iš alkoholinių gėrimų reklamos. Kitas žingsnis bus kurio nors Seimo nario ar Seimo narių grupės registruotos Akcizų įstatymo pataisos, kuriomis bus siekiama sumažinti akcizą alkoholiniams gėrimams.