Žmonėms gausiai susirinkus, Jėzus pradėjo kalbėti: „Ši karta yra bloga karta. Ji reikalauja ženklo, tačiau jai nebus duota jokio kito ženklo, kaip tik Jonos ženklas. Kaip Jona buvo ženklas nineviečiams, taip Žmogaus Sūnus bus šitai kartai.
Pietų šalies karalienė teismo dieną prisikels kartu su šios kartos žmonėmis ir juos pasmerks. Nes ji atkeliavo nuo žemės pakraščių pasiklausyti Saliamono išminties, o štai čia daugiau, negu Saliamonas.
Ninevės gyventojai stos teisme drauge su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslus, o štai čia daugiau, negu Jona“.
Kiti skaitiniai: Jon 3, 1–10; Ps 51
Evangelijos skaitinio komentaras. Šv. Jonas Chrizostomas
Didesnis nei Jona
Ką iš tiesų jis sako? „Ninevės gyventojai teismo dieną kelsis su šia karta ir ją pasmerks, nes jie atsivertė, išgirdę Jonos pamokslus, o štai čia daugiau negu Jona“. Kitais žodžiais tariant, jis buvo tarnas, aš esu šeimininkas; jis buvo išgelbėtas iš jūrų pabaisos, aš prisikėliau iš mirties; jis pranašavo įvyksiant didį sunaikinimą, aš atėjau su gerąja karalystės naujiena. Ir kai anie žmonės tikėjo juo be jokio ženklo, aš parodžiau daugybę ženklų; jie nieko daugiau negirdėjo tik anuos žodžius, aš tuo tarpu išaiškinau daugybę įvairių tiesų ir reikšmių. Jis pasirodė kaip pasiuntinys, o aš atėjau kaip pats siuntėjas, visų Viešpats, negrasindamas, nieko nekviesdamas atsiskaityti, vietoj to – siūlydamas atleidimą. Anie žmonės buvo neišmanantys, tuo tarpu ši karta gyvena tarp nesuskaičiuojamų pranašų. Jiems niekas nepranašavo apie jį, tuo tarpu jie visi [pranašai] liudijo apie mane, ir faktai patvirtino jų žodžius. Jis pabėgo, norėdamas išvengti patyčių; o aš, nors ir žinojau, kad būsiu nukryžiuotas ir išjuoktas, išėjau į priekį. Jis nesugebėjo pakelti net pajuokos dėl tų, kurie bus išgelbėti; aš iškenčiau mirtį, pačią gėdingiausią mirtį ir dabar savo ruožtu siunčiu kitus. Jis buvo svetimtautis ir nepažįstamasis, jiems nežinomas; aš prisiėmiau jų kūną ir kraują, gimiau iš tų pačių protėvių. Galėtumėte surinkti daugybę kitų palyginimų, jeigu dar toliau nagrinėtumėte.
Atgailaukime kaip nineviečiai
Kaip nineviečiai tuo metu pasmerktų žydus, lygiai taip dabar, daugelis tų, kurie atrodo mažesni už mus, pasmerktų mus. Todėl susimąstykime apie tai, kiek mes pajuokiame, kiek pasmerkiame; susimąstykime ir ryžkimės naujai pradžiai, atverdami duris atgailai. Pirmiausia sakau tai sau, te niekas neįsižeidžia, nes nieko nenoriu pasmerkti. Ištiesinkime takus, įženkime pro siaurus vartus. Kiek ilgai dar tęsis prabanga? Tinginystė? Negi dar nepersisotinome savo vangumu, mėgavimusi malonumais, atidėliojimu? Argi galų gale viskas nebus vis vien – besaikis pramogavimas, išlaidavimas, pinigai, daiktai, pastatai? O kas ateina pabaigoje? Mirtis. Kokia mirtis? Pelenai ir dulkės, karstai ir kirminai.
Todėl liudykime kitokį gyvenimą; paverskime žemę dangumi. Tuo parodykime pagonims visus gerus dalykus, kurių jiems trūksta: matydami mūsų gražų gyvenimą, jie turės galimybę žvilgtelėti į tikrąją dangaus karalystę. Tiesą sakant, kai jie matys mus, sąžiningus žmones, laisvus nuo pykčio, blogų troškimų, pavydo, godumo, ir teisingai besielgiančius, jie sakys – jei krikščionys jau čia, apačioje, tapo angelais, kokie jie bebus kai sugrįš ten? Jeigu jie žėri čia, tarp svetimųjų, kokie jie bebus sugrįžę į savo namus? Taigi ir jie tada taps geresniais žmonėmis, ir dieviškas žodis plis taip pat sparčiai, kaip ir apaštalų laikais: nors jų buvo tik dvylika, jie atvertė ištisus miestus ir šalis. Jeigu tad mes visi savo pačių gyvenimais taptume mokytojais, įsivaizduokite, koks ryškus būtų pavyzdys!
Parengė Rūta Pociutė
Bernardinai.lt archyvas
Evangelijos komentarų archyvas
Šventasis Raštas internete lietuviškai
