Jurgis Kunčinas. Tūla: romanas. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2013.
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
Pasak vertėjo, literatūros kritiko Laimanto Jonušio, „dabar tai gal ir nebeatrodo itin originalu, bet Jurgis Kunčinas, „Tūloje“ ir kituose romanuose pirmą kartą prabilęs apie valkataujančio sovietmečio inteligento patirtį, atvėrė visai naują perspektyvą“.
Jurgis Kunčinas (1947–2002) – poetas, eseistas, vertėjas, vienas žymiausių lietuvių prozininkų po Lietuvos nepriklausomybės atgavimo. Žinomiausias rašytojo kūrinys – romanas „Tūla“, už kurį 1993 m. autorius buvo apdovanotas Rašytojų sąjungos premija.
Romanas „Tūla“ priskiriamas prie ryškiausių lietuvių literatūros kūrinių, pasirodžiusių per du pastaruosius dešimtmečius. Fatališka meilė, Vilniaus gatveles užgulusi sovietmečio pilkuma, nerimo ir liūdesio slegiamas inteligentiškas jaunuolis – iš tokių vaizdų susiklostė geriausias J. Kunčino romanas.
Pirmojo leidimo knygoje rašoma, kad „Tūla“ – tai amžinininko užrašai apie visai netolimus laikus, jų niūrią grasą, neviltį, tačiau nutviekstus skaidria fatališko jausmo šviesa. „Kartais man atrodo, kad Tave, Tūla, aš pats susigalvojau – iš tikrųjų tavęs nė nebuvo. Susikūriau iš oro, vandens, dumblių, žiežirbos ir negarsaus grumėjimo už Vilniaus kalvų. Arba: esu tau dėkingas, kad tik vieną savaitę mudu gyvenom kartu, kad toji savaitė atstojo – man, žinoma, tik man! – ilgus metus. Juk dar tada, jai vos pasibaigus, aš su siaubu suvokiau, kad tavęs, Tūla, man stigs ilgai, gal net visą likusį gyvenimą, netgi anapus gyvenimo, kur šiandien taip smalsiai ir godžiai vis dažniau krypsta mūsų laikinųjų akys.“
