| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Kazio Žukausko šeima Bugiedoje (dab. Lazdijų r.) išgelbėjusi Kuklianskių šeimą. Nuotrauka: www. yadvashem.org |
2013 m. sausio 27-ąją minėjome Tarptautinę holokausto aukų dieną. Jos išvakarėse leidykla ,„Baltos lankos“, padedama tarptautinio autorių kolektyvo, išleido istorinę studiją „Lietuvos žydai“, padėsiančią nors kiek užpildyti žydų gyvenimo Lietuvoje istorines spragas. Tikimasi, kad ši knyga kartu su praėjusiais metais Seimo priimtu Geros valios kompensacijos įstatymu padės gerinti lietuvių ir žydų tarpusavio santykius, atkurti istorinį teisingumą. Pagal šį įstatymą per ateinantį dešimtmetį valstybė išmokės 128 milijonus litų kompensaciją už totalitarinių režimų nusavintą žydų bendruomenių turtą. 3 milijonai litų turės būti panaudoti Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje gyvenusiems ir nuo totalitarinių režimų nukentėjusiems žydams remti.
Atrodytų, kad Lietuvoje nacių organizuoto ir su vietinių talkininkų pagalba vykdyto holokausto pasekmių likvidavimo sferoje daroma pakankamai – prisiimama atsakomybė už istorines skriaudas, gerinami santykiai su pasauline žydų bendruomene, rašomos ir leidžiamos knygos, organizuojami renginiai, tačiau to, mano akimis, neužtenka. Lietuva turėjo ir tebeturi galimybę iš šalies, kurioje buvo žudomi žydai, tapti žydus gelbėjusia šalimi. Ypatingų pastangų ir lėšų tam nereikia. Tik noro ir politinės valios.
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| „Pajūrio naujienų“ nuotr. |
Žmonės nacių okupacijos metais išdrįsę gyventi pagal Kristaus mokymą: „Ką padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“ (Mt 25, 34–46) ir taip nuo pražūties gelbėję žydus, laikytini tokiais pat rezistentais, kaip ir pokario metų partizanai, tik jų pasipriešinimas okupantams buvo neginkluotas. Žydų gelbėtojai taip pat rizikavo savo ir šeimos narių gyvybėmis, ne vienas iš jų buvo nužudytas, pateko į nacių mirties stovyklas. Esu įsitikinęs, šiems žmonėms, be dabar įteikiamo Žūvančiojo gelbėjimo kryžiaus, turi būti suteikiamas ir rezistento statusas.
Kilnumas ir pasiaukojimas gelbėjant nuo žūties nekaltą savo šalies bendrapilietį, neretai kaimyną – vaiką, senelį, moterį, vyrą ne mažiau didvyriška ir verta pagarbos, kaip ir ginkluota kova už savo Tėvynės laisvę. Juo labiau kad naciai neturėjo jokios teisės spręsti, kam Lietuvoje mirti, o kam gyventi. Be to, šis judėjimas, kilęs iš žmonių širdžių, tikėjimo ir meilės artimui, neturėjęs jokio vadovavimo, iki galo išsaugojo savo garbę ir moralę, ko nepasakysi apie pokario rezistencinį judėjimą, kuriame dalyvavo žmonių, vienaip ar kitaip prisidėjusių prie holokausto. Kad ir kaip būtų skaudu, tai reikia pagaliau pripažinti ir įvertinti.
Mūsų valstybė turi pagaliau priimti solidžią žmonių, gelbėjusiųjų žydus, atminimo įamžinimo programą. Visuose šalies miestuose ir miesteliuose ant gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų, bažnyčių, vienuolynų turėtų būtų tvirtinamos atminimo lentos apie čia išgelbėtus žydus, gelbėtojų pavardės įamžinamos jų vardais pavadinant gatves, mokyklas, šios vietos turėtų būti pažymėtosturistiniuose žemėlapiuose ir kelionių maršrutuose, kaip lankytinos ir atmintinos. Neabejoju, kad tokių vietų turime daugiau nei žydų masinių žudynių vietų, nors šiandien, deja, yra atvirkščiai. Didžiausiuose šalies miestuose turėtų būti įkurtos Pasaulio teisuolių alėjos su atminimo lentose iškaltais žydus gelbėjusiųjų žmonių vardais.
Kilnumas ir pasiaukojimas gelbėjant nuo žūties nekaltą savo šalies bendrapilietį, neretai kaimyną – vaiką, senelį, moterį, vyrą ne mažiau didvyriška ir verta pagarbos, kaip ir ginkluota kova už savo Tėvynės laisvę
Pasaulio tautų teisuolis – tai garbės vardas, kurį Izraelio valstybė suteikia kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems nuo pražūties holokausto aukas. Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį – tokie žodžiai išgraviruoti Teisuolio medalyje. Apie Pasaulio teisuolių alėjos kūrimą pirmoji Lietuvoje prabilo Vilniaus miesto savivaldybė, bet, mano galva, pasirinkta ne visai tinkama vieta – Jeruzalės rajone, toli nuo miesto centro.
Teisuolių alėjos turi būti kuriamos kuo arčiau miesto širdies, lengvai pasiekiamos turistų, o ne nukeliamos į sunkiai pasiekiamus priemiesčius ar net užmiesčius. Juk jie – mūsų tautos pasididžiavimas.
Lietuvoje pagaliau turi iškilti ir paminklas žydų gelbėtojui – Pasaulio teisuoliui. Dar 2004 m. rugpjūčio 19 dieną žinomas lietuvių rašytojas Icchokas Meras, pats išgelbėtas nuo mirties holokausto metu, raštu viešai kreipėsi į tuometinius valstybės vadovus, prašydamas pareikšti savo valią, kad Vilniuje iškiltų paminklas žydų gelbėtojams. Deja, jo prašymas liko be atsako. O paminklo sukūrimo galimybė, matyt, net nesvarstyta.
Sunku surasti geresnę vietą šiam paminklui nei Lukiškių aikštė, juolab kad, praėjus jau daugiau nei 20 metų po paminklo Leninui nuvertimo, ji tebestovi tuščia, be jokio akcento, o konkretesnių idėjų taip ir nesubrandinama. Paminklų kunigaikščiams, kariškiams turime pakankamai, kada pagaliau turėsime ir gelbėtojams? Ten pat galėtume įkurti ir Pasaulio teisuolių alėją, Teisuolių garbei pasodinant po medelį, kuriems užaugus, aikštėje sužaliuotų parkas. Pasirinkta vieta unikaliai tam tinka.
Šalia komunistinio teroro aukų muziejaus buvusiuose KGB rūmuose, Lukiškių aikštės centre, iškiltų paminklas Pasaulio teisuoliams – žydų gelbėtojams, savo veikla ir pasišventimu kovojusiems prieš nacizmą. Norėčiau dar kartą pabrėžti, kova su naciais bei jų vykdomą atskirų tautų masinio naikinimo politiką yra ne mažiau garbinga, nei kova prieš sovietinę okupaciją, nors neretai dalies visuomenės ir politikų požiūris yra kiek kitoks. Ypač simboliška, kad ir 1990 metais atsikūrusi Lietuvos valstybė savo išsivadavimui iš sovietinio jungo, kaip ir žydų gelbėtojai, pasirinko neginkluoto pasipriešinimo kelią, atvedusį ją į visišką Nepriklausomybę. Norisi tikėti, kad ateityje ir Vilnius garsės pasaulyje savo aikšte, į kurią žmonės iš viso pasaulio atvyks pareikšti savo pagarbą Pasaulio teisuoliams – lietuviams, lenkams, rusams ir kitiems.
| Image may be NSFW. Clik here to view.  |
| Atminimo lenta žydų gelbėtojams Liepojoje (Latvija). |
Kartu su Pasaulio teisuolių atminimo įamžinimu reikalinga ir programa, padėsianti įamžinti ir Lietuvoje gyvenusius žymius žydų tautybės žmones. Taip būtų įamžintos ir Lietuvos miestuose bei miesteliuose gausiai gyvenusios žydų bendruomenės atminimas, kurią dabar neretai mena tik masinių žudynių vietos ir apleistos kapinės.
Tai taip pat turi tapti visos valstybės, o ne tik amžinai pinigų ar noro neturinčių savivaldybių reikalu. Apie jų požiūrį į tai puikiai iliustruoja skaudi Plungėje įsikūrusio Jakovo Bunkos labdaros ir paramos fondo patirtis. Jis įvairioms Žemaitijos savivaldybėms buvo išsiuntęs pasiūlymų joms padovanoti akmeninius atminimo stulpus čia gyvenusių žymių žydų atminimui įamžinti. Deja, nesulaukta nė vieno teigiamo atsakymo. Tokie savivaldybių sprendimai civilizuotoje visuomenėje sunkiai suvokiami, nors Lietuvoje įprasti.
Skelbiamės esanti ,,drąsi” šalis, tad tokia ir būkime, šalindami holokausto istorines pasekmes, Neabejoju, kad mūsų tautiečių – Pasaulio teisuolių reikiamas pagerbimas ir įvertinimas, atmintinų žydų gelbėjimo vietų pažymėjimas, žymių Lietuvoje gyvenusių žydų atminimo įamžinimas, pagaliau visų žuvusiųjų žydų pavardžių surinkimas ir jų įamžinimas, masinių žudynių vietų sutvarkymas, visos tiesos apie apie Lietuvoje vykdytą holokaustą paskelbimas mūsų šaliai pelnys kultūringos ir atsakingos, mokančios pagerbti savo tautos didvyrius ir pripažinti klaidas šalies vardą.
Tai jau daro ir mūsų kaimynai latviai, atminimo lentomis įamžindami žydų gelbėjimo vietas (žr. atminimo lenta prie namo Liepojoje). Manau, kad lėšų tam panorėję surasime. Juk gana lengvai suradome veik 2 milijonus litų Vilniaus, kaip Europos kultūros sostinės, naujametiniam saliutui. Tik ar ar nuo to tapome nors kiek kultūringesni?