Šventoji Agnietė gimė 1200 m. Prahoje, kur ir mirė, spėjama, 1281 m. Ji gimė karališkoje šeimoje. Tėvas Otokaras buvo Bohemijos karalius, jos motina Konstancija Vengrė buvo šv. Elžbietos giminaitė. Agnės ugdymas buvo patikėtas cistersų vienuolynui, kuriame ji gavo ne tik religinio gyvenimo pagrindus, bet ir pamatinį išsilavinimą.
Tėvai Agnietę sužadėjo su Vokietijos imperatoriumi Fridrichu II. Tačiau, kai atėjo santuokos laikas, Agnietė griežtai atsisakė tekėti ir niekas negalėjo jos perkalbėti. Savo atsisakymą ji grindė tuo, kad yra pasiryžusi savo gyvenimą pašvęsti tarnavimui Dievui. Imperatorius buvo labai įpykęs, jog jo vedybų planai buvo sužlugdyti, tačiau, pasakojama, jog, išgirdęs, kad Agnė paskyrė save Dievui, Fridrichas II sakė: „Jei ji būtų mane atstūmusi dėl kito mirtingojo, aš žiauriai atkeršyčiau kardu, tačiau dabar negaliu nieko padaryti, nes ji pasirinko Dangaus Karalių savo sužadėtiniu“.
Agnietė tapo Šv. Klaros iš Asyžiaus, Šv. Pranciškaus bičiulės, pasekėja. Trokšdama įkurti šv. Klaros neturtėlių seserų vienuolyną Prahoje, ji kreipėsi į popiežių. Šis su džiaugsmu palaimino Agnietės troškimą ir davė nurodymą penkioms seserims iš San Damiano vienuolyno Asyžiuje vykti į Prahą. Agnietė su šiomis seserimis ir dar septyniomis merginomis iš aukštuomenės įkūrė vienuolinę bendruomenę, tapo jos vyresniąja ir buvo krikščioniškų dorybių bei religinio paklusnumo pavyzdys visiems kitiems. Yra išlikę šv. Klaros laiškai Agnietei, kurie vertinami kaip ypač svarbus pranciškoniškojo dvasingumo šaltinis.
Viešpats Agnietei suteikė įvairių malonių ir dovanų. Pavyzdžiui, ji išpranašavo savo brolio pergalę prieš daug galingesnę Austrijos kunigaikščio kariuomenę.
Popiežius Jonas Paulius II ją kanonizavo 1989 metų lapkričio 12 dieną.