Prieš keletą savaičių pradėjome gavėnią. Tikiu, jog visi norime ją išgyventi su Jėzumi, kad Jis būtų mūsų Mokytojas.
Pirmą gavėnios sekmadienį jis pakvietė mus eiti su Juo į dykumą. Einame ten ne atostogauti, einame ten ne pasižiūrėti saulėlydžio, bet susitikti su savimi, o ypač su savo ribotumais, savo silpnybėmis. Mums ta tema labai nepatinka, kadangi visi norime būti tobuli visose gyvenimo srityse. Šiandien žmogus turi būti sveikas, protingas, gražus, be jokio trūkumo. O Jėzus ima tave už rankos, veda į dykumą ir sako: „Pasižiūrėk, kas tu esi be manęs.“
Kas yra dykuma, į kurią mus veda Dievas?
Tai gali būti sunki patirtis. Kai kurie iš mūsų jau ją išgyvena. Įsivaizduoju, kad dabar tarp mūsų yra žmonių, kurie galėtų savo gyvenimo padėtį palyginti su dykuma. Turi viską – gerą šeimą, gerą darbą, nemažai pinigų, bet kai ateina akimirka, kai pasilieki vienas, pradedi verkti. Patiri vidinę tuštumą. Tai yra tavo dykuma.
O galbūt tavo dykuma – tai kažkokia didelė šeimos problema, pavyzdžiui, tavo vyras turi kitą moterį arba geria, o galbūt tavo vaikai vartoja narkotikus. Kiekvienas žino, kas yra jo dykuma.
Kas vyksta tada, kai esame dykumoje? Ateina Šėtonas ir pasiūlo mums „pagalbą“. Sako: „Aš žinau, kad tu dykumoje, bet aš tave ištrauksiu iš šios vietos. Aš tau paruošiau kitą vietą, pasižiūrėk, – tu gali būti laimingas.“ Ką Gundytojas parodė Jėzui? Duoną, valdžią ir didybę, dvasinę pagalbą. Šiandien veikia panašiai: tau trūksta pinigų, tada nemokėk mokesčių. Tai yra pirma pagunda.
Po to yra antra. „Jeigu atrodo, kad tavo gyvenimas nebeturi prasmės, tai internete yra tokie puslapiai, kur tu gali surasti paguodą, – sako Šėtonas. – Niekas nepamatys, o tu būsi laimingas. O jeigu tavo vyras neištikimas, tai palik jį, esi jauna ir graži, o jis – tavęs nevertas.“
O kokia yra trečia? „Aš žinau, kad tau reikia Dievo, bet jis yra visur, tau nereikia eiti į bažnyčią, nuvažiuok į gražų mišką, pasimelsk ten, pasisemk gerų jėgų iš medžių. Arba nešiok amuletą, kuris saugos tave nuo visokių nelaimių“, – siūlo mums velnias.
Jėzus taip pat patiria pagundų, pas jį irgi ateina Šėtonas. O Jėzus moko mus, kaip elgtis šiuo atveju. Jis pasilieka dykumoje, nieko nekeičia savo gyvenime.
Kodėl? Nes dykuma – tai vieta, kur kalba Dievas. Jeigu prisimenate Izraelio istoriją, išrinktoji tauta išėjo iš Egipto ir keturiasdešimt metų praleido dykumoje. Ir dykumoje Dievas davė jai dešimt žodžių, tai reiškia dešimt įsakymų, kitaip tariant, Dekalogą. Dykumoje sudarė su ja sandorą. Nuo tos akimirkos Dievas apsigyveno savo tautoje ir nebepaliko jos.
Jis nori tą patį padaryti ir su tavimi. Dievas per šiuos sunkius tavo gyvenimo įvykius, per tą vidinę tuštumą trokšta kažką pasakyti. Jeigu priimsi Jo žodžius, jeigu nepakliūsi į šėtono spąstus, Dievas užmegs su Tavimi ypatingą draugystę.
Matote, Jėzus įėjo į dykumą kaip paprastas žmogus, o išėjo kaip Mesijas. Lig tol per trisdešimt metų Nazarete buvo niekam nežinomas, o po dykumos patirties pradėjo skelbti Gerąją Naujieną. Ką tai sako tau? Tai, kad tavo dykuma turi svarbų vaidmenį Dievo plane. Galbūt sunku tau pripažinti tai, bet kol kas pasitikėk ir iki galo ištikimai išgyvenk tą laiką, pamatysi, kaip pasikeisi.