Štai jau treji metai, kaip aš ateinu ieškoti šio figmedžio vaisių, ir vis nerandu /Lk 13, 7/
Nesvarbu kur būtume, ką darytume, ką turėtume, visada turime galimybių augti ir klestėti. Gal jau daug svajonių pasiekėme, daug gražių dalykų sukūrėme. Evangelija kviečia mus niekada nesustoti, bet augti ir nešti gausių vaisių. Esame sukurti ir pašaukti į šį pasaulį tam, kad dalintume palaimą kitiems. Esame čia tam, kad laimintume kenčiančiuosius ir vargstančiuosius. Esame čia tam, kad išnaudotume visą savo potencialą, tęstume Dievo darbus ir kurtume gražesnį pasaulį. Jėzus šiandien kviečia mus nesustoti ir drąsiai žengti į priekį. Vienus jis drąsina pradėti naują verslą, ieškoti geresnio darbo, pradėti naujas studijas. Kitus jis skatina atsikratyti žalingo įpročio, stiprinti meilės ryšius šeimoje, ugdyti nuolankumo dorybę.
Vienas profesorius dideliame universitete savo kurso pabaigoje paskelbė, kad bus labai trumpas testas. Paskaitos pradžioje jis gyrė studentus ir sakė, jog jie gerai darbavosi per visus praėjusius metus. Jis sakė: „Jūs esate mano geriausi studentai. Suteiksiu jums galimybę rinktis. Tie, kurie esate nepasirengę testui, ateikite prie manęs, pasakykite pavardes, gausite patenkinamą įvertinimą, ir jums nereikės laikyti šio testo. Dauguma studentų priėmė jo pasiūlymą ir išėjo iš salės. Liko keli studentai. Profesorius išdalino jiems lapus su užduotimis, sakydamas, kad jų neatverstų. Jis sakė jiems: „Jūs esate patys geriausi. Jūsų drąsa rodo, jog jūs tikrai daug pasieksite savo gyvenime. Aš tikiu, kad jūsų laukia dideli laimėjimai. Noriu duoti jums šį testą.“ Jis paprašė, kad studentai atverstų užduočių lapus. Ant to lapo buvo parašyta: „Sveikinu. Jūs, išlaikėte testą puikiai. Linkiu ir toliau žengti drąsius žingsnius. Jūs įveiksite visas kliūtis. Jūsų laukia nuostabus gyvenimas.“
Kai kurie iš mūsų irgi susitaikome su patenkinamu gyvenimu ir nebesiekiame didelių tikslų. Mes prisitaikome prie vidutiniškumo ir nebeaugame. Nebeklausome Jėzaus kvietimo nešti gausių vaisių. Dažnai sakome: „Esu tik paprasta mama, neturtingas darbininkas, nepatyręs studentas. Esu tik smulkus verslininkas, paprastas gydytojas, tik vienišas pensininkas.“ Netiesa. Kiekvienas esame Visagalio Dievo vaikai. Kasdien kartokite: „Esu palaimintas, atpirktas, išgelbėtas, talentingas, apdovanotas, sveikas, stiprus, mylimiausias Dievo sūnus, brangiausia jo dukra.“
Viename mieste žaidimų aikštelėje žaidė trys mažos mergaitės. Šalia aikštelės buvo nemaža sodyba, aptverta aukšta medine tvora. Už tvoros sodyboje bėgiojo didžiulis aviganis, pririštas tvirta grandine. Tvoroje buvo varteliai, kurie atsidarydavo tik iš vidaus. Staiga mergaičių kamuolys įkrito į tą sodybą per tvorą, kuri buvo dvigubai aukštesnė negu tos mergaitės. Nė viena iš jų nebūtų pati perlipusi per tvorą. Kitos dvi pakylėjo vieną stipriausiąją iš jų. Ji perlipo per tvorą, paėmė kamuolį ir ėjo ramiai link vartelių, kurie atsidarydavo tik iš vidaus. Pamatęs mergaitę, šuo pašoko, nutrūko nuo grandinės ir didžiuliu greičiu bėgo jos link. Nebegalėdama suspėti prie vartų ji pašokusi įsikibo į tvoros viršų, prisitraukė rankomis ir pervirto į kitą pusę. Jos draugės ją krintančią pagavo. Viskas vyko taip greitai, kad niekas kitas nebūtų suspėjęs jai padėti. Ji pati ir jos draugės stebėjosi, kaip ji galėjo peršokti už save dvigubai aukštesnę tvorą. Mažai mergaitei tai atrodė visiškai neįmanomas dalykas.
Nežinau, ar ji tapo olimpine čempione, ar kur nors kitur panaudojo savo neįprastą galią. Bet tą akimirką visi žinojo, kad ji gali ir sugeba padaryti tai, kas neįmanoma. Tikrai dažnai galime save ir kitus nustebinti tuo, ką sugebame padaryti panašiose situacijose. Kasdien meldžiuosi: „Dieve, padėk man peržengti mano paties susikurtas ribas. Priimu naujas galimybes, kurias man dovanoji. Padėk man atskleisti tavo dovanotą galią, didingumą ir kitas dovanas. Tu davei man svajones ir visa tai, ko reikia joms pasiekti. Žinau, kad visa galiu tame, kuris mane stiprina.“ Kiekvienas iš mūsų turi dar daug sugebėjimų ir jėgų. Viešpats kviečia panaudoti jas tam, kad kuo daugiau žmonių patirtų jo gydomą galią ir neribotą gerumą.
Prieš daugelį metų vienas vyras nusprendė leisti žurnalą, kuris būtų kišeninio formato ir pilnas įkvepiančių ir drąsinančių pasakojimų. Jis norėjo, kad žmonės nešiotųsi juos su savimi ir skaitytų po truputį kiekvieną dieną. Jis turėjo tokią svajonę. Tačiau kiti laikraščių redaktoriai jam nepritarė. Jie sakė, kad žmonėms reikia ne įkvepiančių pasakojimų. Jiems reikia naujienų, jiems reikia pramoginių straipsnių ir sensacijų. Tokio mažo ir neiliustruoto formato niekas nepirks. Net patys įžymiausi leidybos ekspertai ir žurnalų redakcijų vadovai sakė, kad ši idėja neveiks. Tai per daug naujas ir neįprastas projektas. Nors dauguma patyrusių patarėjų nepritarė jam, jis vis dėlto pradėjo leisti šį naują žurnaliuką. Jis surinko daug pasakojimų ir išleido pirmąjį numerį kelių šimtų egzempliorių tiražu. Paklausa augo. Po kelių mėnesių tiražas pasiekė tūkstantį, paskui – milijoną. Šiandien „Reader‘s Digest“ kiekvieno mėnesio numeris turi apie 10 milijonų skaitytojų visame pasaulyje. Tai viena iš daugelio sėkmės istorijų, kurios parodo, kad darant kažką naujo bus mažai pritarimo. Tačiau Dievo duotos svajonės išsipildymui nereikia daugumos pritarimo. Su Dievu esame dauguma. Labai svarbu mums patiems sutarti savyje. Šis redaktorius nelaukė, kol visi jam pritars ir Dievas jam suteikė daug daugiau, negu tai, ko jis tikėjosi.
Žinoma, daugelis iš mūsų bandėme pasiekti tai, apie ką svajojome, ir dar nepavyko. Tačiau turime keltis ir eiti pirmyn. Gal viena svajonė sudužo. Atraskime kitą, kuri dar dega širdyje. Gal pralaimėjome kelis kartus. Gal patyrėme nesėkmę 200 kartų. Turime vėl kilti ir kovoti. Nesusitaikykime su patenkinamu įvertinimu. Jei dar kvėpuojame, vadinasi, dar turime visa tai, ko reikia, kad augtume ir neštume gausių vaisių. Palikime savo komforto zoną ir drąsiai eikime pirmyn. Esame Visagalio vaikai. Jei būsime drąsūs, jo dvasia ves mus ten, kur niekada neįsivaizdavome nukeliauti. Jei nesustosime, jei nuolat augsime, jei sieksime didesnių tikslų, mes atskleisime savo potencialą ir pasieksime gausių laimėjimų. Mes nugalėsime visas kliūtis. Gyvensime patį nuostabiausią gyvenimą, kuriam esame sukurti.
Autorius yra Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios rektorius www.kazimiero.lt