Vilniaus knygų mugėje buvo pristatyta neeilinė knyga - Pokalbiai be pykčio, kurią išleido Versus Aureus leidykla. Ši knyga - tai 18 pokalbių iš laidos Be pykčio, LRT transliuotos beveik šešerius metus, iki 2009-ųjų.
Kodėl dabar? Sudarytojai mano, kad nūdienos aptapšnotoje viešojoje erdvėje ypač trūksta ramaus kalbėjimo ir gebėjimo išgirsti oponentą, kad labiausiai mūsų visuomenės bėdas atspindi kalbėjimo būdas. Be to, būtent šie pašnekesiai, atrinkti iš 2005–2009 m. periodo, nė kiek neprarado aktualumo. Skaitytojai per laiko prizmę įžvelgs, kas mums skauda ir apie ką reikia kalbėtis šiandien. Tarp gyvųjų jau nebeturime poeto Justino Marcinkevičiaus ir maestro Mstislavo Rostropovičiaus, bet tai, kas jiems buvo svarbu prieš kelerius metus, nepasikeitė.
Kai 2003 m. rudenį buvo pradėta kurti laida Be pykčio, jos vedėjas filosofas prof. Leonidas Donskis sakė, kad į pasaulį reikia žvelgti mėginant suvokti, koks jis yra, ir, pasak Benedicto de Spinozos, stengtis ne verkti, ne piktintis, bet suprasti. O svarbiausia – žiūrėti į gyvenimą smalsiai, atidžiai ir be pykčio. Kodėl šiandien pastaroji emocija vis stiprėja, dėl ko auga nepasitenkinimas, neleidžiantis pasidžiaugti pozityviais pokyčiais, kas nutiko per tuos metus, ar tapome išmintingesniais savosios valstybės piliečiais?
Nors dabar žiniasklaida dar labiau murkdosi reitingus keliančios popkultūros tuštybėje, išpūstų skandalų ir interesų pursluose, lieka viltis, kad net ir bukinami žmonės atsirenka tai, kas svarbu, kad riksmas ir triukšmas niekur neveda, kad atei- na laikas, kai norima ramiai pasikalbėti, suprasti kitokį – be pykčio ir šališkumo.
Tekstų audinį šiek tiek keičia trys interviu su garsiais rašytojais: Tracy Chevalier, meistriškai beletrizuojančia Europos istoriją, švedu Peru Olovu Enquistu ir britu Philipu Pullmanu. Tai tarsi post scriptum temos, kurios buvo svarbios laidos kūrė- jams, kadangi knyga ir pasakojimas ypač reikalingi visuomenei, besivaduojančiai iš mentalitetą traumuojančios patirties, pykčio, baimės ir net tamsos, nors esame apšviesti televizorių ir išmaniųjų bei neišmaniųjų ekranų mirgėjimo.
Laidos Be pykčio kūrybinė grupė: L. Donskis, E. Aleksandravičius, B. Garbaravičienė, V. Reivytis, L. Karvelis, R. Mikalajūnaite
Knyga platinama kartu su laidų vaizdo įrašais DVD laikmenoje.
 |
Birutės Garbaravičienės, knygos sudarytojos, įvadinis tekstas: Be pykčio, bet ne po laiko
Kartu su kūrybine grupe svarstydami idėją, kodėl būtent dabar reikėtų į knygą sudėti kai kuriuos beveik šešerius metus LRT transliuotos laidos Be pykčio pokalbius, priėjome prie išvados, kad šiuo metu aptapšnotoje viešojoje erdvėje ypač trūksta ramaus dialogo ir gebėjimo išgirsti oponentą, kad labiausiai mūsų visuomenės bėdas atspindi kalbėjimo būdas. Kita vertus, pašnekesiai, kuriuos atrinkome iš 2005–2009 m. periodo, nė kiek neprarado aktualumo, todėl manome, kad skaitytojas per laiko prizmę įžvelgs tai, kas mums skauda ir apie ką reikia kalbėtis šiandien. Tarp gyvųjų jau nebeturime poeto Justino Marcinkevičiaus ir maestro Mstislavo Rostropovičiaus, bet tai, apie ką jie šnekėjo prieš kelerius metus, nepasikeitė.
Kai 2003-iųjų rudenį Kaune pradėjome kurti laidą Be pykčio, jos vedėjas filosofas prof. Leonidas Donskis sakė, kad į pasaulį reikia žvelgti mėginant suvokti, koks jis yra, ir, pasak Benedicto de Spinozos, stengtis ne verkti, ne piktintis, bet suprasti. O svarbiausia – žiūrėti į gyvenimą smalsiai, atidžiai ir be pykčio. Taip atsirado pavadinimas. Tada, pirmojoje laidoje, bandėme atsakyti į klausimą, ar esame pikta visuomenė. Kas atsitiko, kad vis didėja nepasitenkinimas ir pyktis, neleidžiantys pasidžiaugti pozityviais pokyčiais, kas pasikeitė per tuos metus, ar tapome išmintingesniais savosios valstybės piliečiais? Kas mums trukdo kalbėtis ir susikalbėti be pykčio ir šališkumo? Prie to paties klausimo sugrįžome ir paskutinėje laidoje 2009-aisiais. Per tą laiką studijoje Kaune, o vėliau LRT studijoje Vilniuje laidos vedėjas Leonidas Donskis pakalbino daugybę žmonių – politikų, politologų, žurnalistų, istorikų, filosofų, menotyrininkų, aktorių, režisierių, rašytojų, dvasininkų. Visi jie, savo srities žinovai, norėjo bei gebėjo kalbėtis ir susikalbėti, nors puoselėjo skirtingus požiūrius, nuostatas, įsitikinimus.
Kaip sakė vienas iš laidos kūrėjų istorikas prof. Egidijus Aleksandravičius, kalbėjimo būdas – vienas iš lemiamų veiksnių stengiantis patiems suprasti ir įtikinti žmones, kad yra nepaprastai svarbu šnekėti apie tokius dalykus, kurie šiandienos kasdienybėje, atrodo, jokios apčiuopiamos naudos neduoda. Ir patiems reikia išlikti bendruomenėje, tikinčioje, jog reiškinius aiškintis verta. Ypač šiandien privalu suprasti, kad ne ekonomikos formulės, ne ūkio magija, bet naujas kalbėjimo būdas yra mūsų viltis ir šansas, kelias į sąmoningą gyvenimą – ne kad šis mus be galo gyventų, o kad mes jį dar gyventume.
Laidos kūrybinė grupė dėkinga LRT žmonėms, supratusiems mus ir padėjusiems, kad ir kaip patetiškai skambėtų, atlikti visuomeninę švietėjišką misiją. Ir nors dabar žiniasklaida dar labiau murkdosi reitingus keliančios popkultūros tuštybėje, išpūstų skandalų ir interesų pursluose, lieka viltis, kad net ir bukinami žmonės atsirenka tai, kas svarbu, kad riksmas ir triukšmas niekur neveda, kad ateina laikas, kai norima ramiai pasikalbėti, suprasti kitokį – be pykčio ir šališkumo.
Atrinkome šiai knygai tik 18 interviu, kurie, mūsų nuomone, aktualūs šiandien. Nors laidoje, keičiantis transliacijų laikui ir trukmei, kur kas daugiau būta pokalbių su keliais pašnekovais, pasirinkome publikuoti vadinamąjį tête-à-tête variantą. Žinoma, perkeldami gyvą pašnekesį į tekstą rizikavome prarasti daug subtilių niuansų, bet tikimės, kad temos, kuriomis buvo šnekama, sudomins tuos, kurie galbūt nepažiūrėjo Be pykčio laidų. Prie knygos rasite DVD su keliomis laidomis, iliustruojančiomis tiesioginio eterio savitumą.
Pokalbiai surikiuoti chronologine tvarka, o žmonės, kuriuos šnekino L. Donskis, atstovauja įvairioms sritims – nuo politikos iki meno. Laidoje yra viešėjęs ne vienas garsus politikas ir ne sykį. Atrinkome netradicinius Valdo Adamkaus ir Vytauto Landsbergio interviu, rūpėjo priminti, ką mūsų laidoje kalbėjo garsūs Rusijos disidentai Jurijus Afanasjevas, Sergejus Kovaliovas, Andrejus Piontkovskis. Net ir kitaip rutuliojantis mūsų santykiams su kaimynais tebėra aktualios garsiojo Lenkijos žurnalisto, vieno iš Solidarumo lyderių Adamo Michniko mintys. Meno ir kūrybos žmonės – lietuviškai puikiai kalbantis estas rašytojas prof. Reinas Raudas, pasaulio pilietis filmininkas Jonas Mekas, režisierius Jonas Jurašas ir aktorius Liubomiras Laucevičius – visi jie irgi pasirinkti neatsitiktinai. Kodėl? Paliekame spręsti buvusiems žiūrovams ir skaitytojams. Nors laidoje dalyvavo įvairių žmonių, bene daugiausia būta apžvalgininkų ir žurnalistų. Mūsų svečiais yra tapę Kęstutis Girnius, Alvydas Jokubaitis, Rita Miliūtė, Artūras Račas, Audrius Bačiulis, Vladimiras Laučius, Virginijus Savukynas ir kt. Bet pasirinkome tik pokalbį su Romu Sakadolskiu, nes tai, ką jis sakė prieš trejus metus, beveik nepasikeitė.
Visus penkiolika interviu užsklendžia dviejų iš laidos kūrėjų – L. Donskio ir E. Aleksandravičiaus – dialogas. Tai buvo paskutinė Be pykčio laida (nuo 2009 m. sausio 25 d. sutartis su LRT nutraukta). Laidos vedėjas tapo Europos Parlamento nariu.
Knygos audinį gal kiek keičia trys interviu su garsiais rašytojais: Tracy Chevalier, meistriškai beletrizuojančia Europos istoriją, švedu Peru Olovu Enquistu ir britu Philipu Pullmanu. Tai tarsi post scriptum temos, kurios mums svarbios, kadangi knyga ir pasakojimas ypač reikalingi visuomenei, besivaduojančiai iš mentalitetą traumuojančios patirties, pykčio, baimės ir net tamsos, nors esame apšviesti televizorių, kompiuterių ir išmaniųjų bei neišmaniųjų telefonų ekranų mirgėjimo.
Knygos sudarytojai darsyk dėkoja LRT žmonėms, mūsų laidos svečiams ir oponentams už galimybę kalbėtis ir išgirsti vieniems kitus. Ačiū tariame kantrioms ir darbščioms talkininkėms – dizainerei Kornelijai Buožytei-Jerašūnienei ir kalbos redaktorei Aistei Tamošaitytei, apskritai visiems, su kuriais galėjome ir galime kalbėtis be pykčio ir šališkumo.