Ar nebūtų metas išrinkti barzdotą popiežių? Turbūt joks kitas klausimas neatrodo toks nereikšmingas, o vis dėlto, ieškodami į jį atsakymo, aptiksime dalykų, kurie tebelaikomi svarbiais.
Paskutinis barzdotas popiežius buvo Inocentas XII (vadovavęs 1691-1700 m.). Ir iki jo buvę dvidešimt trys popiežiai, pradedant Klemensu VII (1523-1534 m.), visi turėjo barzdas.
XVII amžiuje paplito daili van Deiko barzdelė. XVI a. popiežiai buvo plačiabarzdžiai. Pasakojama, kad popiežius Klemensas VII barzdą užsiaugino gedėdamas dėl Romos nuniokojimo, kai 1527 m. buvo kalinamas Romos Šventojo Angelo pilyje. Precedentą šiam poelgiui suteikė Julijus II (nutapytas Rafaelio paveiksle), kuris barzdą nešiojo tik keletą mėnesių po to, kai neteko Bolonijos valdų.
Tačiau pažvelkime, o kas tuo metu vyko Anglijoje. Kenterberio arkivyskupas Tomas Kranmeris barzdą užsiaugino 1547 m., oficialiai gedėdamas Henriko VIII, tačiau spėjama, jog barzda išreiškė jo reformatorišką įkarštį. Tai buvo būdinga intelektualams.
Kunigams auginti barzdas draudė kanonų teisė, tačiau būtų neteisinga Kranmerio barzdą laikyti bandymu „parodyti nosį“ Romos Bažnyčiai – 1547 m. Petro soste buvo Paulius III, itin barzdotas popiežius. Paulius III, nors ir buvo „blogas“ popiežius, nes turėjo vaikų (jų susilaukė iki išrenkamas popiežiumi), buvo rimtas vyras, menų globėjas ir bažnyčios reformuotojas, sušaukęs Tridento susirinkimą. Jei dabartinis popiežius Benediktas XVI būtų gyvenęs XVI amžiaus viduryje, jis taip pat būtų auginęs barzdą.
Naujasis Kenterberio arkivyskupas Justinas Portalas Welby yra švariai nusiskutęs, o paskutinis barzdotas Anglijos Bažnyčios primas iki Rowano Williamso buvo Gilbertas Sheldonas (vadovavęs 1663-1677). Jis nešiojo van deikišką barzdelę. Paskesnieji Kenterberio arkivyskupai barzdų nenešiojo, nes ėmė nešioti perukus. Barzda ir perukas nedera tarpusavyje.
Williamas Wake’as, arkivyskupo sostą užėmęs 1716 m., nešiojo tankų garbanotą peruką, nė ištolo nepanašų į tikrus plaukus. Paskesni aštuoni Kenterberio arkivyskupai nešiojo oficialius perukus, paskutinysis iš jų buvo Williamas Howley, miręs 1848 m.
Tačiau kodėl Romos kanonų teisė dvasininkams draudė barzdas? Vargu ar derėtų ieškoti praktinio paaiškinimo. Racionalieji XIX a. kanonų teisės specialistai įžvelgė priežastį uždrausti dvasininkų ūsus, nes iš taurės gerdami Mišių vyną kunigai privalėjo išvengti bet kokios nepagarbos Kristaus kraujui. Tačiau kanonų teisė negalioja religiniams ordinams, kai kuriuose jų barzdos tapo privalomomis.
Gerokai anksčiau buvo kilę dideli debatai, ar pats šv. Petras buvęs barzdotas ir ar jis skutęs galvą. Ginčo esmė – jei popiežiai yra Petro įpėdiniai, tai jie bei jiems pavaldūs dvasininkai turėtų juo sekti.
Neseniai miręs Edinburgo universiteto profesorius Johnas Higgittas parašė nuodugniausią darbą apie barzdas ir tonzūras anglosaksų Anglijoje, jis spausdinamas 1989 m. išleistoje knygoje „Šv. Kutbertas, jo kultas ir bendruomenė“ (St Cuthbert: His Cult and Community).
Vis dėlto svarbiausios įrodymo dalies kankinamai stinga – šv. Katberto (mirusio 687 m.) karste rastame kilnojamame altoriuje pavaizduotam šv. Petro atvaizdui trūksta veido. Taip ir lieka neaišku, ar jis buvęs barzdotas.
Paprastai anglosaksų dailė šv. Petrą vaizduoja bebarzdį. Tačiau dėl tonzūros virė dar karštesni ginčai. Kai 669 m. Kenterberio arkivyskupu tapo Teodoras Tarsietis, azijietis, jis keturis mėnesius turėjo auginti plaukus, kad iš jo tonzūros būtų galima padaryti vakarietišką Romos vainiko tonzūrą – kuokštą plaukų viršugalvyje, nuskustą iš šonų.
Taigi plaukai, ant galvos ar ant smakro, rodė tam tikrą priklausomybę ir romietišką praktiką. Barzdos buvo ir skiriamasis ženklas platesnėje graikų ir lotynų kovoje.
Dabar popiežių rinksiančioje konklavoje bus vos keletas barzdotų kardinolų. Vienas iš jų – sirų malankarų katolikosas, kardinolas Moran Mor Baselios Cleemis. Jis yra vos penkiasdešimt trejų, turi vešlią barzdą ir įspūdingą galvos apdangalą, kuris panašus į Raudonosios aikštės svogūno pavidalo kupolą, su nedideliu auksiniu kryžiumi viršuje.
Vis dėlto barzda tebėra Rytų skiriamasis ženklas ir vargu ar Rytų apeigų vyskupas bus išrinktas Romos Vyskupu. Popiežium veikiau bus išrinktas juodaodis, bet ne barzdotas.
„The Daily Telegraph“, 2013 02 22, vertė Kęstutis Pulokas