 |
|
EPA nuotrauka |
Prieš 54-erius metus Kinijos okupuotas Tibetas liepsnoja. Nuo 2009-ųjų iki šiol protestuodami prieš Kinijos vykdomą žiaurią okupacinę politiką Tibete ir reikalaudami laisvės susidegino jau 107 tibetiečiai. Okupantų kolonijinė politika kelia grėsmę tibetiečiams tapti mažuma savo istorinėje tėvynėje, o grėsmė jų tautiniam bei kultūriniams tapatumui – kaip niekada didžiulė.
Liepsnojantis Tibetas, kurį pasauliui kasmet primena okupuoto ir nuosekliai tik taikiomis priemonėmis teisės į apsisprendimą siekiančio Tibeto lyderiai, yra gyvas liepsnojantis sąžinės priekaištas demokratine save laikančiai pasaulio bendruomenei, laisvų ir nepriklausomų valstybių vadovams, kurie lengva ranka išsižada savo deklaruojamų įsipareigojimų moraliai politikai ir apskritai dvasinėms vertybėms – tiek politikoje, tiek, matyt, ir gyvenime.
1959-aisiais tą dieną į Lhasą susirinko tūkstančiai įvairaus amžiaus tibetiečių iš visų trijų Tibeto regionų (U-Tsang‘o, Kham‘o ir Amdo) protestuoti ir pasipriešinti Kinijos invazijai ir Tibeto okupacijai. Mes esame šio tragiško, tačiau labai svarbaus Tibeto turtingos, unikalios, daugiau kaip dviejų tūkstančių metų istorijos įvykio kartos vaikai. Šiandien susirinkome čia patvirtinti savo apsisprendimą narsiai kovai, kurią pradėjo mūsų vyresnioji karta. Reiškiame savo gilią pagarbą visiems tiems, kurie paaukojo savo gyvybes vardan Tibeto. Laisvės troškimas, paskatinęs mūsų vyresniąją kartą ryžtis istoriniams 1959-ųjų Kovo 10-osios įvykiams, yra švyturys mūsų kartos kovai už mūsų pamatines laisves, orumą ir tautinį tapatumą.
Nesiliaujančias represijas ir dėl jų kylantį pasipiktinimą Tibete ženklina tolydžio augantis tibetiečių susideginimų skaičius. Nuo 2009-ųjų susidegino 107 tibetiečiai. Iš šio skaičiaus vien 2012-ųjų lapkritį, prieš prasidedant 18-ajam Kinijos komunistų partijos suvažiavimui ir jo metu susidegino 28. Su liūdesiu turiu pranešti, kad 90 iš jų mirė. Toks ilgas susideginusiųjų sąrašas – bene didžiausias pastarųjų metų pasaulio istorijoje. Didžiąją susideginusiųjų dalį sudaro vienuoliai, tačiau apsisprendusieji liepsnojančiai aukai atstovauja visų sluoksnių tibetiečių atstovus – klajoklius, žemdirbius, studentus – iš visų trijų Tibeto regionų - U-Tsang‘o, Kham‘o ir Amdo, įskaitant ir sostinę Lhasą. Šią dieną skiriame pagerbti visus susideginusiuosius ir žuvusius vardan Tibeto.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių tibetiečiai ryžtasi ugninei aukai – Kinijos Liaudies Respublikos vykdoma okupacija ir represijos Tibete. Tibetiečiai patiria nuolatines Kinijos pastangas sunaikinti budistinę Tibeto civilizaciją, tibetiečių tautinį tapatumą ir orumą. Tibetiečiai yra giliai pasipiktinę Kinijos pastangomis demonizuoti Jo Šventenybę Dalai Lamą. Jie su nerimu stebi į Tibetą besiveržiančius kolonistus kiniečius, kurie iš tibetiečių atima darbo vietas, žemę ir jų ateitį, o Tibeto miestu ir miestelius paverčia kiniečių gyvenvietėmis – čainataunais. Tibetiečiai priešinasi prievartiniam šimtų tūkstančių klajoklių iškeldinimui į laikinus getus, tokiu būdu nuskurdindami iki tol pasiturinčiai gyvenusias šeimas. Tibetiečiai stebi kaip kolonistiškai jų teritorijoje vykdoma gamtos turtų gavyba ir kaip tie milijardų dolerių vertės gamtos turtai gabenami į jų stokojančią Kiniją. Visa tai leidžia manyti, kad Kinijai Tibetas yra reikalingas, tačiau be tibetiečių.
Jeigu į tokią prievartą tibetiečiai išdrįsta sureaguoti bent menkiausiu nepasitenkinimu, jiems iš karto iškyla grėsmė būti ilgam laiku įkalintiems, patirti kankinimus, viešą pažeminimą arba dingti, patekus į saugumo tarnybų nagus. Taikių protestų uždraudimas ir žiaurios bausmės verčia tibetiečius ryžtis susideginimui. Jie verčiau renkasi mirtį, negu nuolankų paklusnumą Kinijos valdžiai. Pastarojo meto Kinijos valdžios bandymai kriminalizuoti susideginusiuosius, persekioti jų šeimų narius ir draugus keliant jiems sufabrikuotas bylas veikiausiai tik dar labiau pratęs susideginimų, persekiojimų ir naujų susideginimų grandinę.
Pasinaudodamas įvairiomis žiniasklaidos priemonėmis Kashag‘as (Tibeto Vyriausybė išeivijoje. – G.D.) nuolat kreipiasi į tibetiečius su raginimais atsisakyti susideginimų kaip protesto formos. Gyvybė yra neįkainojama ir mes, žmonės, nenorime, kad būtų mirštama tokiu būdu. Kaip budistai, mes meldžiamės už išėjusiųjų sielas. Kaip tibetiečiai, jaučiame šventą pareigą paremti Tibete gyvenančių tibetiečių siekius: nedrausti Jo Šventenybei Keturioliktajam DalaiLamai grįžti į Tibetą, laisvės Tibeto tautai ir tibetiečių susivienijimo.
Vienintelė išeitis Kinijai iš šios brutalios ir mirtimi alsuojančios situacijos – atsisakyti kietos rankos politikos Tibete ir pripažinti Tibeto tautos siekius.
Kashag‘as nuosekliai laikosi Vidurio kelio politikos, kuria siekiama išspręsti Tibeto klausimą suteikiant jiems esminę autonomiją. Jo Šventenybė Keturioliktasis Dalai Lama vertina šį kelią kaip perspektyviausią ir stabiliausią. Po nuodugnių svarstymų Tibeto Parlamentas išeivijoje vieningai patvirtino Vidurio kelio politikai. Ją palaiko tibetiečiai, gyvenantys Tibete ir už jo ribų. Ji susilaukė užsienio vyriausybių, pasaulio lyderių, Nobelio taikos premijos laureatų palaikymo. Svarbu pažymėti, kad jai pritaria ir tolydžio augantis Kinijos intelektualų, mokslininkų ir rašytojų skaičius.
Šiuo metu Kashag‘as tikisi, kad naujoji Kinijos vadovybė įvertins šį pragmatinį politinį požiūrį kaip galintį suderinti Tibeto ir Kinijos interesus ir kurį priėmus laimėtų abi pusės. 2002-aisiais, atnaujinus dialogą, tibetiečiams buvo atsiradusi viltis pasiekti taikų Tibeto klausimo sprendimą. Deja, pastaruoju metu dialogui atsidūrus aklavietėje, šios viltys sudužo.
Kinijos Liaudies Respublikai Tibetas nesukelia bei konstitucinių, nei institucinių keblumų. Vadovaudamasi KLR Konstitucijos 31-uoju straipsniu Kinija sukūrė atskirą institucinį mechanizmą vienai šaliai, dvi sistemas Honkongui ir Makao. Taip Kinijos vadovai pademonstravo politinę valią suformuodami ministerijos lygmens komitetą santykiams su Taivaniu (Kinijos Respublikos dalimi). Tačiau vos tik prieinama prie Tibeto, Kinijos vadovai nenori nei pasinaudoti konstitucinėmis priemonėmis, įteisintomis Kinijos Konstitucijoje, nei parodyti politinę valią spręsti Tibeto klausimą taikiomis priemonėmis. Mes pirmenybę teikiame ne procesui, o turiniui ir esame pasirengę pradėti esminį dialogą bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje.
Teisingas ir ilgalaikis Tibeto klausimo sprendimas atitinka ir pasaulio plačiąja prasme interesus. Tibetas, kuris yra viena iš seniausių pasaulio civilizacijų, taip pat yra vertinamas ir kaip Trečiasis polius, kurio ledynai maitina dešimties Azijos upių baseinus. Nuo jų priklauso daugiau kaip milijardo Azijos gyventojų, gyvenančių palei šias upes ir kurių taika ir gerovė priklauso nuo šių Tibete savo pradžią gaunančių vandenų. Greitas sprendimas pasitarnautų kaip gera žinia ir pavyzdys kitiems laisvės judėjimams, kadangi tibetiečių kova tvirtai remiasi neprievarta ir demokratija. Galiausiai, Tibeto klausimo sprendimas galėtų tapti teigiamų pokyčių pačioje Kinijoje katalizatoriumi.
Reiškiame giliausią padėką kilniems Indijos žmonėms ir vyriausybei. Taip pat esame labai dėkingi vyriausybėms, tarptautinėms organizacijoms, Tibeto rėmimo grupėms ir pavieniams rėmėjams visame pasaulyje už jų tvirtą ir nuoširdžią paramą, reiškiamą rezoliucijomis, pareiškimais. Tikime, jog jau atėjo laikas vyriausybėms ir visai tarptautinei bendruomenei imtis konkrečių priemonių paveikti Kinijos vyriausybę, kad ši pradėtų esminį dialogą su Tibeto vadovais.
Raginame tarptautinę bendruomenę priversti Kinijos vyriausybę įsileisti į Tibetą Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komisarą, diplomatus ir žiniasklaidos atstovus. Tik tokiu būdu galima sužinoti apie tikrąją padėtį Tibete ir sustabdyti asusideginimus.
2013-uosius Kashag‘as paskelbė Solidarumo su Tibetu kampanijos metais. Visi mūsų skaitlingi renginiai organizuojami taikiai, oriai ir teisėtomis priemonėmis. Tūkstančiai tibetiečių ir jų bičiulių Indijoje susirinko sausio 30 dieną Naujajame Delyje keturių dienų masinei kampanijai, kurią organizavo Centrinė Tibeto Administracija. Dalyvavo ir savo paramą Tibetui išreiškė daugelis iškilių Indijos lyderių, atstovaujančių įvairias politines partijas. Šiuo metu Briuselyje vyksta Europos solidarumo su Tibetu šalininkų – tibetiečių ir jų bičiulių Europoje – sąskrydis. Šį mėnesį Šiaurės Amerikoje, Europoje ir kitose šalyse tibetiečiai organizuoja Lobizmo už Tibetą dienas. Žinia, kurią prašome skleisti pasauliui, yra trys D: Devoliucija (taikus perėjimas), Demokratija ir Dialogas.
Mūsų tautos charakterį suformavo jos ištvermingumas sunkiausiai Tibeto isgtorijos laikotarpiais. Vedami nušvitusiojo didžiojo Jo Šventenybės Keturioliktojo Dalai Lamos, mes ir toliau pasitinkame negandas su išskirtine vienybe, ištverme ir orumu. Karštai meldžiu ilgų gyvenimo metų Jo Šventenybei Dalai Lamai.
Kashagas labai vertina ir yra dėkingas už paramą ir solidarumą, kurio susilaukė iš tibetiečių, gyvenančių Tibete ir už jo ribų. Pasirinkę pagrindiniais principais vienybę, pasitikėjimą ir atvirumą naujovėms esame pasiryžę įgyvendinti visų tibetiečių lūkesčius idant galėtume džiaugtis laisve ir orumu, kas mums pelnytai priklauso ir yra mūsų teisė.
Baigdamas dar kartą reiškiu gilią pagarbą mūsų broliams ir seserims Tibete.
Vertė Gintaras Dručkus