Šimtai žmonių Latvijoje šeštadienį pagerbė Antrojo pasaulinio karo veteranus, kurie kovėsi vienoje nacistinės Vokietijos „Waffen SS“ divizijoje, per kasmetines eitynes, kurstančias susipriešinimą tarp latvių ir šalyje gyvenančių rusų.
Latvijos policijos atstovė Sigita Pildava sakė, kad eisenoje ir gėlių dėjimo ceremonijoje dalyvavo apie 1500 žmonių, dar tiek susirinko ir jų priešininkų.
Eiseną rengusios patriotinės organizacijos „Daugavas Vanagi“ nariai dėjo gėles prie Laisvės paminklo Rygos centre, o grupė vadinamųjų antifašistų, daugiausiai rusų, protestavo kitapus policijos įrengtų užtvarų už maždaug 15 metrų.
Pasak BNS reporterio, piketą prieš nacizmą surengusieji tvirtino, kad patriotų renginiu Latvijoje šlovinamas nacizmas, ir įjungė pavojaus sireną, taip pat leido garsią muziką bei skleidė informaciją apie žuvusiųjų per karą ir nuo nacizmo nukentėjusiųjų skaičius.
Abiejų stovyklų nariams priartėti vieniems prie kitų neleido stiprios policijos pajėgos. Vienu metu buvo iškviestas papildomas riaušių policijos dalinys, kad užkirstų kelią grumtynėms, kai protestuotojai pakabino Holokausto vaizdų nuotraukas ant mirties stovyklos tvoros imitacijos.
Policija per šias eitynes sulaikė kelis žmones.
Centro dešiniųjų koalicijoje esantis konservatyvusis Nacionalinis susivienijimas (NS) dėl kilusio susistumdymo pareikalavo vidaus reikalų ministro atsistatydinimo.
Tačiau ministras Rihardas Kozlovskis pareiškė neketinąs atsistatydinti.
„Suprantu, kad Nacionaliniam susivienijimui kilusios emocijos susijusios su akustiniu sistemų panaudojimu; buvo gana garsu, bet visa tai buvo suderinta. Įstatymai nenurodo aparatūros garsumo. Policijos užduotis buvo užtikrinti viešąją tvarką. Niekada negalima atmesti žodinės konfrontacijos, nebuvo išimties ir šiandien. Mes gyvename teisinėje valstybėje ir turime vadovautis įstatymais“, - sakė R.Kozlovskis.
Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 140 tūkstančių Latvijos piliečių buvo pašaukti tarnauti kariuomenėje nacių Vokietijos pusėje, specialiai suformuotame Latvijos SS legione. Iš jų maždaug 50 tūkstančių žuvo mūšiuose arba per sovietines represijas pokariu.
Latvių legionas buvo įsteigtas 1943 metų vasarį, o kovo 16-ąją Latvijos legionierių atminimo diena minima todėl, kad tą dieną 1944 metais Opočkos apylinkėse prie Velikajos upės 15-oji ir 16-oji latvių legiono divizijos įveikė sovietų armijos karius.
Iki 1998 metų kovo 16-oji Latvijoje buvo minima kaip Latvių legiono diena, bet įstatymu tokia diena nebuvo patvirtinta. Tai buvo padaryta 1998 metų vasarą. Tačiau po dvejų metų parlamentas pripažino padaręs klaidą, leidęs oficialiai minėti dieną, kai rusai patyrė skaudų pralaimėjimą, ir išbraukė legionierių atminimo dieną iš kalendoriaus.
Protestuodami prieš šiuos renginius, demonstracijas taip pat dažnai organizuoja Rusijos rusų ir žydų bendruomenių aktyvistai, tvirtinantys, kad Latvijos legionierių dienos minėjimas yra nacizmo garbinimas.
Rusijos URM 2004 metų vasarį pareiškė, jog pagal Niurnbergo proceso rezultatus, „Waffen SS“ latvių legiono veikla pripažinta nusikalstama.
