Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė dar kartą pareiškė, kad Lietuva neskubės prisijungti prie pasiūlymų kurti bendrą Europos Sąjungos bankų sąjungą. Šalies vadovė, be to, mano, kad euras Lietuvai garantuotų stabilų šalies augimą ir atsakingą politiką.
"Šiandien, šioje taryboje yra labai konkretūs instrumentai, pavyzdžiui, bankinė priežiūra, kaip ją labiau centralizuoti, tai išties šie elementai yra labai reikalingi. Kaip juos padaryti, ir kaip juos atlikti, taipogi dar nėra iki galo išaiškinta, todėl Lietuva ir daugelis ne euro zonos šalių neskubės prisijungti", - ketvirtadienį Briuselyje, prieš Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą žurnalistams sakė šalies vadovė.
Dvi dienas truksiančiame susitikime ES vadovai svarsto pasiūlymus kurti bankų sąjungą. Joje bankų priežiūra būtų pavesta Europos centriniam bankui - šias funkcijas perduotų nacionaliniai centriniai bankai. Be to, tariamasi dėl priemonių krizei euro zonoje įveikti, dėmesį sutelkiant glaudesnei ekonominei ir pinigų sąjungai.
Pasak D.Grybauskaitės, kol Lietuva nemato detalių ir nežino savo teisių, jis neskubės prisijungti prie naujos sąjungos.
"Aš nemanyčiau, kad šiandien paaiškės detalės. Konceptualiai diskutuosime, dar iki galo detalių neturėsime, bet tikrai nestabdysime tiems, kas norės eiti į priekį, kol neturėsime visiško aiškumo savo teisių, ar galėsime balsuoti, kokią atsakomybę turėsime prisiimti, tol mes neprisijunginėsime prie jokių pasiūlymų", - kalbėjo D.Grybauskaitė.
Atsakydama į žurnalistų klausimą apie Vokietijos siūlymą Europos Sąjungai "suteikti teisę vetuoti nacionalinius biudžetus", Lietuvos prezidentė sakė: "Vokietija puikiai supranta, kad tai jau būtų už Europos sutarčių ribų, ir tam būtų ir reikėtų keisti mūsų sutartis. Ir nemanau, kad tai būtų įmanoma padaryti".
Komentuodama Lietuvos galimybes įsivesti eurą, šalies vadovė sakė, kad euras yra naudingas kaip priemonė, kuri garantuotų stabilų augimą ir suderintų atsakingą tiek fiskalinę, tiek visos ekonomikos politiką.
"Todėl aš labai linkiu, kad Lietuva kaip galima greičiau susitvarkytų ir ypač po rinkimų atėjus kažkuriai naujai Vyriausybei, iškils problema, ar išlaikyti 3 proc. deficitinį biudžetą ir taip toliau. Šie visi klausimai užguls pečius. Rėmai, kuriuose Lietuva gali judėti, nėra dideli, fiskalinės drausmės tam tikrų rodiklių. Ir pačiai Lietuvai tai yra naudinga. Ne tik dėl to, kad mes kažką pasirašėme", - kalbėjo D.Grybauskaitė.
"O kol kas infliacija nebloga ir jeigu gebėsime turėti biudžeto deficitą žemiau 3 proc. ribos, Lietuva taip pat bus pasirengusi", - pridūrė ji.
Bankinė sąjunga, kuri ateityje turėtų apimti ir bendrą indėlių draudimą, pirmiausia kuriama 17 šalių vienijančioje euro zonoje, tačiau prie jos kviečiamos prisijungti ir kitos valstybės. Lietuva kol kas neketina jungtis prie šios sąjungos, nes pagal dabar siūlomą modelį šalis turėtų tik stebėtojos, bet ne balso teisę, be to, negalėtų naudotis pagalbos mechanizmais, kurie kuriami tik euro zonai, teigia Lietuvos valdžios pareigūnai.
Kita vertus, Lietuva neprieštarauja bankinei sąjungai euro zonoje.
