Autorius yra Verslo žinių apžvalgininkas.
Pirmasis rinkimų turas įvyko: lyderiai - Darbo partija, socialdemokratai ir konservatoriai - aiškūs. Antrasis turas neabejotinai pateiks naujų netikėtumų.
Pirmas klausimas, kuris kyla šiame kontekste, ar partijos, ant kurių krinta papirkinėjimo įtarimų šleifas, imsis tų pačių pirmajame ture patikrintų technologijų, ar vis dėlto sugebės elgis steriliai. Prisižaisti galima paprastai: tereikia prezidentei kreiptis į Konstitucinį Teismą, ir šis gali surengti išsamų tyrimą: kas, kur, kada, už kiek ir kiek. Tai, kas dabar atrodo pergalė, po tokio tyrimo gali virsti colio pločio pagaliu gerklėje. Būdą paveikti rinkimų rezultatus sutelkiant būrelius asocialių žmonių ir organizuojant balsavimą apylinkėje karuselės principu (pirmasis žmogus į kabiną atsineša baltą popieriaus lapą, tačiau rinkimų biuletenį išsineša gatvėn, kur karuselės kuratoriai patys pažymi tai, ką reikia pažymėti, ir taip visa eile, nelygu, kiek „bomžų“ organizatoriams pavyko sutelkti) pradėjo, jei neklystu, tuometinė Artūro Paulausko „Naujoji sąjunga“.
Bent jau tos partijos žmones policija pirmąsyk nutvėrė už pakarpos dar 2004-aisiais. Tuos pačius metodus vėliau tobulino Rolando Pakso vadovaujami tuometiniai liberaldemokratai (apie Raseinių „karuseles” legendos per Lietuvą ėjo dar nuo 2007-ųjų rinkimų į vietos savivaldą), dabar - jau ir Viktoro Uspaskicho darbiečiai.
Bedantė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), kurioje posėdžiauja daugiausia tų pačių partijų deleguoti nariai, vargu ar priims kokį sprendimą, kuris atitiktų padėties rimtumą. Labiau prognozuočiau, kad jos sprendimas bus toks saliamoniškas: pažeidimų būta, tačiau jie nebuvo tokie gausūs, kad paveiktų galutinius rinkimų rezultatus. VRK pirmininkas šiandien labiausiai gaili savęs, nes sutiko būti skiriamas į pareigas niekas-nežino-kuriai kadencijai. Atsistatydintų - gal mes visi jį užjaustume.
Ar tai reiškia, kad vaizdo medžiaga apie tai, kaip vyksta diskusija, kurioje aptariama kalinių parama darbiečiams atstovaujančiam Vilniaus vicemerui ir jo žmonai (čia toks šeiminis verslas, jeigu ką...), bus iš tikrųjų pripažinta menine juosta? O istorijos herojai gaus teisę tūpti ant savo laktų Seime? Dvi magdės iš Raseinių rinkimų komisijos, pas kurias namuose rasti pundai balsavimo biuletenių, taip ir liks neapklaustos. Nebus jokių atsakymų į klausimą, kodėl Vilniaus-Trakų rinkimų apygardoje keliose dešimtyse biuletenių reitingavimo grafoje buvo įrašyti penkių Darbo partijai atstovaujančių ne pačių įžymiausių partiečių eilės numeriai, o balsavimo kabinose, kaip teigiama, buvo atrastos špargalės, kuriose savo ruožtu pažymėti reitingavimo grafon reikalingi įrašyti numeriai.
Tai reiškia, kad Vilnijos krašto seniūnų gąsdinimai vietos žmonėms, esą jeigu seniūnijos rezultatai balsuojant už Lietuvos lenkų rinkimų akciją bus prasti, tai „niekas žiemai neatveš malkų“, prilygs vaikų darželio auklėtinių anekdotams, kurių net prasmės nereikia aiškintis.
Ką jau kalbėti apie tai, kad, praradus politinę valią visą šį mėšlą išmėžti nuo demokratijos altoriaus, niekas nesiaiškins dar didesnės problemos, kurią nurodė VRK narys Liutauras Ulevičius.
„Juodoji skylė“ - penkiolikos dienų laikotarpis prieš pat balsavimą, kurio metu rinkimų dalyviai, partijos gali nekliudomai pažeidinėti Rinkimų įstatymo nuostatas, atsipirkti piniginėmis baudomis, tačiau praktiškai neturėdamos baimės būti pašalintos iš rinkimų kampanijos.
Tokia Rinkimų įstatymo nuostata radosi jo kūrėjams sukuriant saugiklį, kad jokia valdžios institucija, likus penkiolikai dienų iki rinkimų, nebegalėtų piktnaudžiauti savo įgaliojimais ir šalinti rinkimų tvarką pažeidžiančius kandidatus ir partijas. Saugiklį mūsų politikai pervertė aukštyn kojomis, kuris dabar užtikrina neliečiamybę juodosioms technologijoms ir nusikalstamai veikai. Vsio zakonno...
Nemari tapusi dabar jau anapilin išėjusio buvusio Lietuvos demokratinės darbo partijos, vėliau suvienytų socialdemokratų lyderio, Lietuvos Respublikos prezidento ir Vyriausybės vadovo frazė šiandien reiškia daug daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Vienas LSDP gretose likusių moralės stulpų - prof. Aloyzas Sakalas, komentuodamas po rinkimų išaiškėjusias papirkinėjimo aplinkybes, kviečia skelbti naujus rinkimus. Pradėti būsimo Seimo istoriją nuo balto popieriaus lapo, o ne manipuliacijomis asocialių asmenų instinktais. Ponui Sakalui tai svarbiau už galimą jo partijos pergalę rinkimuose manipuliatorių draugėje. Gal tai atrodo paradoksalu. Tačiau Lietuvos politinės aplinkos švara priklauso labiau ne nuo prezidentės ar teisėsaugos institutų, o nuo LSDP lyderio Algirdo Butkevičiaus. Nuo jo griežto pasakymo, kad socialdemokratai nesivels į jokią partnerystę su nesąžiningomis partijomis, užuot smaginęsis rankų paspaudimais bei dar nelaimėtų Vyriausybės portfelių dalybose su Darbo partija ir Tvarka ir teisingumu. Tokia nuostata tik iš pirmo žvilgsnio atrodo rizikinga trumpalaikės politinės ateities požiūriu. Iš tikrųjų kilstelėta moralės nuostatų kartelė apsaugotų nuo partnerystės su darbiečiais ir į juos panašias kitas politines partijas. Ir - svarbiausia - laimėti visomis prasmėmis.