Rugpjūčio 1-ąją Turkijoje įvyko 26 kalinių mainai tarp Vakarų ir Rusijos. Tarp iškeistųjų – ryškūs Rusijos opozicionieriai, žurnalistai ir žudikai. Kaip teigia „The Atlantic Cauncil“ ekspertas Brianas Whitmore’as, mainai parodė, kad Rusijoje baigia nusitrinti ribos tarp valdžios ir kriminalinio pasaulio.
Tarp išmainytų kalinių buvo ir Rusijoje sulaikytas „The Wall Street Journal“ žurnalistas Evanas Gershkovichius, buvęs JAV jūrų pėstininkas Paulas Whelanas ir Rusijos opozicionieriai Vladimiras Kara-Murza, Ilja Jašinas, Andrejus Pivovarovas. Rusija tuo metu atgavo Vadimą Krasikovą – Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) spec. pajėgų pareigūną, gerai žinomą žudiką, ir kitus agentus, nusikaltėlius.
Išlaisvintieji Rusijos kaliniai I. Jašinas, V. Kara-Murza ir A. Pivovarovas netrukus surengė savo pirmąją spaudos konferenciją. Jos metu jie ragino Vakarų šalis švelninti sankcijas, nukreiptas prieš eilinius Rusijos piliečius, ir visu griežtumu jas taikyti pirmiausia Putinui ir jo režimą remiančiai klikai. V. Kara-Murza taip pat akcentavo, kad Europoje negali būti taikos ir stabilumo be Rusijos, kaip didžiausios žemyno valstybės, dalyvavimo.
Į tokius pareiškimus sureagavo garsus Ukrainos publicistas Vitalijus Portnikovas. Jis pastebėjo, kad daugelį nustebino, jog beveik visi spaudos konferencijos dalyviai kvietė Vakarų šalis atšaukti sankcijas Rusijos Federacijai, nes jos neva kenkia „paprastų Rusijos piliečių interesams“. Opozicionieriai ragino grįžti prie asmeninių sankcijų taikymo praktikos.
„Šios sankcijos beveik nieko nereiškia Putinui ir jo draugams. Aišku, nemalonu prarasti pinigus, tačiau sankcijos, drebinančios Rusijos ekonomikos pamatus ir grasinančios Ukrainą užpuolusio režimo stabilumui, Putinui ir jo aplinkai yra daug pavojingesnės. Tarp kitko, jos nėra pakankamai efektyvios būtent dėl Kinijos Liaudies Respublikos ir kitų globaliųjų Pietų šalių aktyvaus priešinimosi joms, dėl to tęsiasi Rusijos karas prieš Ukrainą, kuriam galo nesimato.
Jei sankcijos prieš vadinamuosius paprastus rusus iš tiesų būtų efektyvios, jei Kinija ir Indija nebepirktų rusiškos naftos ir dujų, karo jau nebebūtų, o daugelis paprastų ukrainiečių, cituojant Karą-Murzą, Pivovarovą ir Jašiną, būtų likę gyvi. Nebūtų sugriauti daugelis Ukrainos miestų ir kaimų, o paprastiems Rusijos piliečiams būtų atsiradusi galimybė išsivaduoti iš čekistinės diktatūros“, – pastebi V. Portnikovas.
Tad kodėl to nesupranta buvę Putino politiniai kaliniai, pirmojoje savo konferencijoje ginantys Putino režimo interesus? „Ogi todėl, kad rusiškojo režimo ir Kara-Murzos, Jašino, Pivovarovo požiūris į sankcijas sutampa visu šimtu procentų. Neabejoju, kad jei kada nors vyks susitarimas dėl ugnies nutraukimo Rusijos ir Ukrainos fronte, Putinas reikalaus to paties, ko reikalauja Kara-Murza – sankcijų atšaukimo paprastų Rusijos piliečių atžvilgiu, nes jis suinteresuotas socialiniu stabilumu Rusijoje ir galėtų dar daugelį metų verbuoti vadinamuosius paprastus Rusijos piliečius kaip patrankų mėsą naujiems savojo režimo karams“, – sako publicistas.
Bet tam piliečiui Vladimiro Putino požiūris ir įsitikinimai yra daug artimesni nei Rusijos opozicionierių pažiūros ir įsitikinimai.
Nekaltindamas opozicionierių dėl tokių pareiškimų piktavališkumu, V. Portnikovas pastebi, kad pastarųjų pažiūros yra toli nuo realybės, tai būdinga ir nemažai daliai šiuolaikinių politikų – tiek sėdintiems kalėjimuose, tiek atėjusiems į valdžią.
„Populiaraus tarp Rusijos politinio elito restorano pavadinimas yra „Šalis, kurios nėra“. Čia turima mintyje Sovietų Sąjunga, už kurios atkūrimą Rusija pradėjo kovoti jau pirmaisiais 1992-ųjų mėnesiais. Bet yra ir kita šalis, kurios nėra – ta pati nuostabioji ateities Rusija, kurioje gyvena milijonai Putino nepalaikančių piliečių, kurie būtinai pamatys ir išlaisvintus iš Putino kalėjimų politinius kalinius, ir liberalaus, kūrybinio Rusijos isteblišmento atstovus.
Šie žmonės yra užstrigę savo nutolusiame nuo realybės įsivaizdavime apie šalį, ir todėl tas paprastas rusų pilietis, kurio interesais jie taip rūpinasi, nesupranta, kas jie tokie ir ko, tiesą sakant, jie nori. Ir tikrai ne dėl tos priežasties, kad tas pilietis neturi prieigos prie informacijos – jis tikrai ją turi, visi mes gyvename XXI amžiuje. Bet tam piliečiui Vladimiro Putino požiūris ir įsitikinimai yra daug artimesni nei Rusijos opozicionierių pažiūros ir įsitikinimai. Rusijos liaudies vardu kalba būtent Vladimiras Putinas, o ne Vladimiras Kara-Murza. Daug kam norėtųsi, kad būtų kitaip, bet tas „kitaip“ įsitvirtinęs paties Kara-Murzos galvoje, nors realybėje jau kelis dešimtmečius matome visai kitokią įvykių raidą“, – tvirtina publicistas.
Pasak V. Portnikovo, tik tie, kurie mato, kokioje realybėje gyvena, gali pasiekti kažkokius savo veiksmų rezultatus. Atidžiau pažvelgę pamatytume, kad žmonių, matančių Rusiją kaip europietišką šalį – tokią kaip Ukraina ar Lenkija – pačioje Rusijoje yra absoliuti mažuma. Tokiems tėvynainiai klijuoja paniekinančią etiketę „demšiza“.
„Yra tokių, kurie vadina valstybę „Naująja Kinija“, kur elitas kontroliuoja ekonomiką, sėkmingai prekiaudamas su Vakarais. Tokie žmonės įgyvendino reformas 1990-aisiais. Jų irgi nėra daug, bet jie nori ne karo, o liberalios imperijos – taikaus prarastų teritorijų integravimo. Tačiau jie nesirengia atsisakyti imperinės Rusijos praeities ir tos praeities pavertimo ateitimi. Ir yra inertinė žmonių masė, neturinti jokio santykio su europietiškuoju Rusijos pasirinkimu. Ši masė faktiškai neturi jokių teisių ir nesidomi jomis, tačiau savo vergovinės praeities, dabarties ir, tikėkite manimi, ateities nuoskaudas ji lieja prievartaudama kitas tautas. Ir tai visuomet buvo valstybinės, politinės, sakyčiau, ir kultūrinės Rusijos istorijos sudėtinė dalis“, – teigia V. Portnikovas.
Jei tai yra branduolinė supervalstybė ir jos neįmanoma sugriauti, lieka vienintelis kelias – griuvimas iš vidaus.
Nuėmus sankcijas teks tiesiog daugiau mokėti už kontraktus, įgalinančius žudyti kuo daugiau ukrainiečių, tačiau lieka neaišku – o kaip nuversti režimą? „Jei tai yra branduolinė supervalstybė ir jos neįmanoma sugriauti, lieka vienintelis kelias – griuvimas iš vidaus. Tą puikiai žinome iš Sovietų Sąjungos patirties. Taip, dauguma sovietinių piliečių galėjo dar dešimtmečius gyventi toje valstybėje, bet socialinės bazės ir visos įprastos gamybinės sistemos krachas lėmė režimo griūtį. Ir dauguma sovietinių žmonių iki šiol negali atsigauti nuo tuomečio smūgio jų interesams.
Deja, tai vienintelis instrumentas, kuriuo galime pasikliauti artimiausiais dešimtmečiais. Jei paprasti rusai gyvens gerai, Rusija ir toliau egzistuos pagal savo putiniškąjį modelį, toliau žudydama, prievartaudama ir plėšdama visą amžinybę. O Vladimiras Kara-Murza, Ilja Jašinas, Andrejus Pivovarovas galės visą amžinybę rengti savo konferencijas. Tai yra geriau, nei sėdėti Putino kalėjime, kai jokia reali politinė sėkmė tau negarantuota. Ir vis dėlto norėtųsi, kad tie žmonės suprastų, jog jų politiniai interesai, jei jie galvoja apie savo karjerą, turėtų būti ne noras patikti paprastiems Rusijos piliečiams, kuriems ant jų nusispjauti. Jų politinis interesas – išsaugoti savo tėvynės garbę. Ši garbė išsaugoma pasmerkiant karą Ukrainoje ir padedant tautai, kuri priešinasi tavo tėvynainiams. To nesuprantantys liks marginalai ne tik savo šalyje, bet ir už jos ribų“, – reziumuoja garsus Ukrainos publicistas.
Susiję:
The post V. Portnikovas: „Jei vyks susitarimas dėl ugnies nutraukimo Rusijos ir Ukrainos fronte, Putinas reikalaus to paties, ko reikalauja Kara-Murza“ appeared first on Bernardinai.lt.