Ukrainos oro erdvę jau saugo naikintuvai F-16, įvyko beprecedentis pasikeitimas belaisviais nuo Šaltojo karo laikų tarp Vakarų ir Rusijos. Ukrainiečiai sunaikino Rusijos karinio laivyno povandeninį laivą, karinės pramonės atsigavimo Rusijoje ženklų nematyti.
Šiuos ir kitus praėjusios savaitės įvykius komentuoja politologas, Rytų Europos studijų centro vadovas LINAS KOJALA ir karybos ekspertas, atsargos majoras DARIUS ANTANAITIS.
Gerbiamas Linai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis oficialiai pranešė, kad jo šalis gavo pirmąją JAV pagamintų naikintuvų F-16 partiją, ir parodė žurnalistams orlaivius, kurie, kaip tikisi Kyjivas, padės atremti Rusijos pajėgų puolimą. Ką reiškia ši žinia ir pats faktas Ukrainai ir agresorei Rusijai?
Linas Kojala: Tai svarbus žingsnis į priekį. Mes puikiai suprantame, kad Ukrainai viena didžiausių problemų nuo pat didelio masto invazijos pradžios buvo oro gynyba. Be abejo, sovietiniai naikintuvai, kuriais disponavo Ukrainos kariuomenė, nebuvo pakankami, todėl šalis ilgai siekė gauti vakarietišką šio tipo ginkluotę.
Deja, procesas užtruko ir dėl politinių aplinkybių Vakarų šalyse, ir todėl, kad Ukrainai reikėjo pasirengti gebėti priimti šią ginkluotę, paruošti lakūnus, infrastruktūrą, įgyti žinias, reikalingas techniniam šių naikintuvų palaikymui. Tad visas procesas tęsėsi tikrai gana ilgai.
Faktas, kad šiandien Ukraina jau turi naikintuvų, tiesa, nelabai daug – tik apie dešimt (ir dar tiek pat gali tikėtis gauti iki šių metų pabaigos), yra reikšmingas žingsnis į priekį, taip pat šalies integracijai į NATO. Nes Ukraina gauna vakarietišką kito tipo ginkluotę, dabar ir naikintuvus, – tokiu būdu po truputėlį integruojasi į NATO struktūras.
Rugpjūčio 1-ąją įvyko beprecedentis pasikeitimas belaisviais nuo Šaltojo karo laikų tarp Vakarų ir Rusijos. Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentas Joe Bidenas įvykusį apsikeitimą pavadino diplomatijos žygdarbiu, užbaigusiu Rusijoje kalintų žmonių agoniją. Ar šis faktas gali kaip nors paveikti Vakarų santykius su Maskva?
Nemanau, kad galės tiesiogiai paveikti santykius, kurie tikrai yra blogi. Tiesą sakant, šis apsikeitimas kaliniais turbūt tai iliustruoja, nes susitarti su Kremliumi normaliomis aplinkybėmis nepavyksta. Tad ir derybos vyksta tokia sudėtinga forma, kai Kremlius reikalauja Vokietijoje įkalinto ir nuteisto žudiko, taip pat kitų nuteistų asmenų mainais į pilietinės visuomenės aktyvistus. Tai turbūt demonstruoja, kokio tipo prioritetai šiandien dominuoja Rusijoje, kaip sunku Vakarų šalims pabandyti atliepti lūkesčius Rusijoje įkalintų žmonių, matant Kremliaus keliamus prioritetus.
Santykiai tarp Vakarų ir Rusijos išliks komplikuoti, sudėtingi, netrūks kritikų, kurie sakys, kad šis apsikeitimas kaliniais yra paskata Rusijai suiminėti dar daugiau žmonių, dar daugiau Vakarų šalių piliečių, nors turbūt tai Kremlius darytų ir kitomis aplinkybėmis. Tad situacija dramatiškai nesikeičia, bet mes galime bent jau pasidžiaugti tuo, kad žmonės, kurie buvo įkalinti ir kurių gyvybei grėsė pavojus, ką ir įrodo, deja, Aleksejaus Navalno pavyzdys, šiandien yra išvaduoti ir galės tęsti savo aktyvią veiklą.
Gerbiamas majore, kaip jūs pakomentuotumėte pranešimus, kad ukrainiečiai sunaikino Rusijos povandeninį laivą „Rostovas prie Dono“? Koks tai praradimas Rusijos kariniam laivynui?
Mjr. Darius Antanaitis: Į šį praradimą mes galime žiūrėti iš trijų pusių. Pirma, tai rodo, kad ukrainiečiai turi labai gerus žvalgybinius duomenis ir tie duomenys yra nustatyti realiu laiku – kur, kuriuo metu, kuriame taške yra povandeninis laivas. Ar paniręs, ar paviršiuje – nustatyti yra gana sudėtinga.
Šis faktas rodo, kad ukrainiečiai turi labai patikimą ir gerą, savalaikę žvalgybinę informaciją. O kas valdo informaciją, tas valdo viską.
Antra, ukrainiečiai turi priemones greitai sunaikinti taikinį, ypač tokį palyginus nedidelį kaip povandeninis laivas. Tai reiškia, kad šalia žvalgybos jie turėjo ir priemonių arba raketų, kurios galėjo ypač tiksliai pataikyti į tą laivą.
Trečias dalykas – praradimas. Rusams tai labai skaudus praradimas, nes kiekvienas povandeninis laivas yra strateginės paskirties. Povandeninio laivo tikslas – būti nematomam, plaukti po vandeniu, atsirasti toje vietoje, kurioje niekas nelaukia, iššauti raketas ir vėl panerti bei išnykti. Tai unikali karo mašina – tokių civilinių mašinų nėra, tokių karinių mašinų yra labai nedaug.
Ši laivas galėjo šaudyti arba leisti „Kalibr“ raketas. Mano galva, tai milžiniška ukrainiečių karinės žvalgybos ir kariuomenės sėkmė ir milžiniškas Rusijos kariuomenės praradimas.
Pranešama, kad okupantų puolimas Ukrainoje sulėtėjo dėl to, kad jie artėja prie didesnių ir labiau urbanizuotų gyvenviečių linijos, tačiau jie vis vien eina į priekį. Naujausias pranešimas – užimtos dar penkios gyvenvietės. Kiek anksčiau buvo skelbiama, kad pastaruoju metu užimta 300 kvadratinių kilometrų Ukrainos teritorijos. Kodėl nepavyksta sustabdyti Rusijos veržimąsi į Ukrainos teritoriją?
Po praeitų metų nepavykusio puolimo buvo pranešta, kad šiais metais ukrainiečiai nevykdys kontrpuolimo, bet stabdys priešą, nes jį visiškai sustabdyti neįmanoma. Jis vis tiek judės į priekį, nes tokia užduotis. Bet jeigu tu priešą blokuosi, vienintelis dalykas – kad tai bus kruvinas karas. Kur kas lengviau ir paprasčiau, tausojant resursus, rengti vadinamąją manevrinę gynybą – kai priešas, jeigu jis stiprus, juda į priekį ir tu jį sekini.
Mums atrodo, kad trys šimtai kvadratinių kilometrų yra labai daug. Tačiau jeigu pasižiūrėsime, tai yra 10 kilometrų pločio ir 30 kilometrų ilgio koridorius, panašiai, koks yra nuo Kauno iki Jonavos 10 kilometrų pločio kelias. Tai štai – tiek Rusijos kariuomenė ir tebesugebėjo padaryti Ukrainai.
Gerbiamas Dariau, ar Ukrainoje juntamas Rusijos karo pramonės savotiškas atsigavimas, nes kai kur teigiama, kad pagausėjo Rusijos dronų, kitos karinės technikos atakų? Ar tai gali būti kaip nors susiję su minėtos pramonės atsigavimu?
Aš nebuvau Ukrainoje, todėl negaliu teigti, kad taip yra ar taip nėra. Tačiau iš viešų šaltinių matyti, kad rusai, atvirkščiai, nustekeno savo karinę techniką ir pramonę, vis dažniau į puolimą eina naudodamiesi motociklais, nedideliais bagiais, keturračiais ir pan. Jų tankų gamyba taip pat stringa ir lėtėja. Nors mes nuolat sakome, kad sankcijos neveikia, – iš tiesų sankcijos veikia, ir būtent tai ir yra įrodymas mūšio lauke.
Naujų tankų ir naujų kovos priemonių gaminama mažai. Mes kalbame apie dronus, kalbame apie taktinio lygio ginklus, tokius kaip kulkosvaidžiai, tokius kaip granatsvaidžiai. Tam, kad minėta pramonė būtų atsigavusi, turi būti gaminami galingesni ginklai, tokie kaip tankai, šarvuočiai, pėstininkų kovos mašinos, šturmo naikintuvai, šturmo lėktuvai, šturmo sraigtasparniai. Tai šiuo atveju, pavyzdžiui, skaičiau, kad iš tiesų Rusija ištuštino savo sandėlius su sovietine kovine technika, kažką naujo pagaminti nebegali, ir tikėtina, kad šių metų pabaigoje rusai tiesiog ištuštins sandėlius, kuriuos kaupė nuo pat Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Susiję:
The post L. Kojala: faktas, kad Ukraina jau turi naikintuvų, yra reikšmingas šalies integracijai į NATO appeared first on Bernardinai.lt.